Sveikatai svarbus saikas
Paprastai buitinės chemijos sudėtyje yra bent 10 proc. ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų, kurios dirgina odą, kenkia kvėpavimo sistemai. Ir nors didžiausi apsinuodijimai nutinka mažiems vaikams, prarijus cheminius gaminius, pravartu žinoti, jog ilgalaikis buitinės chemijos vartojimas gali turėti poveikį mūsų sveikatai. Tačiau specialistai perspėja – grėsmė sveikatai atsiranda tik ignoruojant gamintojo instrukcijas ir piktnaudžiaujant buitine chemija.
Besaikis buitinės chemijos naudojimas namuose bei netinkamas laikymas gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, lėtines ligas, taip pat užteršti aplinką.
„Besaikis buitinės chemijos naudojimas namuose bei netinkamas laikymas gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, lėtines ligas, taip pat užteršti aplinką“, - pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Umbrasienė.
Žinokite, ką perkate
Kaip teigia specialistė, daugelis buitinės chemijos gaminių sudėtyje turi chloro. Didžiausi jo kiekiai randami įvairiose plovimo priemonėse, dezinfekcinėse medžiagose, balikliuose, unitazų bei kriauklių valikliuose. Chloras stipriai dirgina odą bei gleivinę, tad jo turinčius gaminius reikia naudoti itin atsargiai. Didžioji dalis gamintojų chlorą stengiasi paslėpti įvairiomis kvapniosiomis medžiagomis, tačiau turėtumėte atminti, kad jei nejaučiate chloro kvapo, tai dar nereiškia, kad jūsų valymo priemonėje jo nėra. Todėl būtina skaityti buitinės chemijos sudėtį. Be to, chloras, reaguodamas su kitomis medžiagomis, gali sudaryti nuodingus junginius, pavyzdžiui, jei mėgstate maišyti įvairių valiklių likučius, kurių sudėtyje yra chloro, išsiskirs itin nuodingos chloro dujos, kurios gali sukelti liūdnų pasekmių.
Net kiekvieną dieną naudojamas indų ploviklis turi poveikį mūsų sveikatai – jis lengvai pašalina riebalus nuo indų, tačiau tuo pačiu ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. To pasekmė – sausa, skeldėjanti, paraudusi ar net perštinti oda.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį ir į optinius baliklius, kurie naudojami skalbimo priemonėse. Šie chemikalai prisitvirtina prie audinio ir atspindėdami šviesą suteikia baltumo iliuziją. Kaip galite suprasti – drabužiai tik atrodo akinamai balti. Optiniai balikliai sunkiai suyra ir gali dirginti odą. Ir kaip daugelis agresyvių medžiagų – jie kenkia vandens mikroorganizmams.
Ekspertai tikina, jog kuo priemonė veiksmingesnė, tuo atsargiau ją reikėtų naudoti. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į koncentruotas ir agresyvias orkaičių ir vamzdynų valymo priemones. Jos gali nudeginti odą ar net akių gleivinę.
„Patartina rinktis gaminius, kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų medžiagų bei rinktis bekvapes priemones. Net ir aplinkai draugiškas priemones, ypač koncentruotas, reikia naudoti atsakingai“, – pasakojo N. Umbrasienė.
Ekologiški produktai būna pažymėti specialiais ženklais
Kaip žinoti, ar jūsų perkama produkcija yra draugiška aplinkai? ES šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu. Skandinaviškos produkcijos žymėjimas šiek tiek skiriasi – jų ekologiški produktai žymimi Šiaurės šalių gulbe. Taip pat galima pirkti produkciją pažymėta vokiečių Mėlynuoju angelu, prancūzų ECOCERT bei italų ICEA.
O norintiems išbandyti visai natūralias priemones, specialistai primena apie actą, druską, sodą bei nepamiršti skalbti skalbinių aukštesnėje 60 laipsnių temperatūroje – tokiu būdu tikrai žus visos bakterijos.
Neatsakingas buitinės chemijos naudojimas ne tik kelia grėsmę mūsų sveikatai, bet ir visai vandens ekosistemai. Tie patys valikliai, kuriais naikiname namuose esančias bakterijas, patekę į vandens telkinius naikina ten gyvenančius mikroorganizmus. Pavyzdžiui, plovikliai naikina išorinius žuvų gleivių sluoksnius, apsaugančius žuvį nuo bakterijų bei parazitų.
O štai skalbimo priemonių sudėtyje esantis fosforas skatina dumblių ir kitų vandens augalų augimą. Besidauginantys augalai suvartoja didžiąją dalį deguonies. Jei šis procesas nėra sustabdomas, laikui bėgant pradeda dusti žuvys, o vanduo užpelkėja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Civilizuotos visuomenės kaina – gamta?
Modernios priemonės prieš vandens taršą
Mažinant vandens taršą ir kovojant su užpelkėjimu, didelį vaidmenį turi nuotekų valymo sistemos. Būtent jos ir yra barjeras, skiriantis teršalus nuo mūsų upių, ežerų bei Baltijos jūros. Kuo daugiau Lietuvoje yra įrengta modernių ir efektyvių nuotekų valymo sistemų ir kuo daugiau gyventojų prie to yra prisijungę, tuo didesnė tikimybė turėti švaresnius vandens telkinius.
Nuotekų sistemos modernizavimas yra vienas iš svarbiausių Sanglaudos fondo prioritetų finansuojant aplinkosaugos problemas.
Nuotekų sistemos modernizavimas yra vienas iš svarbiausių Sanglaudos fondo prioritetų finansuojant aplinkosaugos problemas.
Nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuvoje įgyvendinami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektai, o daugybei gyventojų buvo suteikta proga prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos.
Siekdama plėsti vandens gerinimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei užtikrinti kuo geresnę Lietuvos vandens telkinių būklę, Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones.
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pasakoja, kad pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.
„Šių priemonių dėka finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo infrastruktūros rekonstrukcija arba nauja statyba. Tai dar vienas žingsnis švaresnės ir didesnį dėmesį aplinkai skiriančios Lietuvos link“, – teigė I. Kiškis.
Šios priemonės taip pat yra aktualios ir tiems, kurie turi individualias nuotekų valymo sistemas, mat bus reikalaujama iš jų šalinti fosforą bei azotą.
O norintiems prisijungti prie bendros nuotekų valymo sistemos – gera žinia. Dėka šių priemonių, iki 2023 metų pabaigos tikimasi, jog net 26 tūkstančių gyventojų ekvivalentui bus naujai pastatyti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. O rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų.
Projektą finansuoja Europos socialinis fondas
