Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2020 10 26

Pakuotės tampa gražiais, naudingais, o kartais – pavojingais daiktais: į ką atkreipti dėmesį

Semtuvėlis iš plastikinio butelio? O gal užuolaida ar sienelė iš spalvingų dangtelių? Plastikinės, aliumininės, kartoninės pakuotės, stikliniai buteliai gali tapti kūrybine medžiaga meniškiems ar buityje praverčiantiems daiktams, žaislams gaminti. Bet ar visos pakuotės yra saugios, tinkamos panaudoti darsyk? Pakuočių tvarkymo ir sveikatos specialistės ir iš pakuočių kurianti menininkė įvardijo šios kūrybinės žaliavos privalumus ir pavojus.
A.Kišonaitės iš elektronikos atliekų sumontuotas paukštis
A.Kišonaitės iš elektronikos atliekų sumontuotas paukštis / Partnerio nuotr.

Išlaisviname kūrybinę energiją – tausojame aplinką

„Vienas iš patarimų, kaip prisidėti prie aplinkos saugojimo ir tausojimo – panaudoti nebereikalingus daiktus sugalvojant jiems naują paskirtį. Taip net tik sumažiname atliekų kiekį, bet ir ugdome savo kūrybiškumą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad antriniam panaudojimui nepasirinktume pakuočių kuriose buvo pavojingų, toksiškų, sveikatai kenksmingų medžiagų”, – pastebi VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.

Partnerio nuotr./Bena Razbadauskienė
Partnerio nuotr./Bena Razbadauskienė

Iš panaudotų pakuočių ir kitų daiktų kuriančiai menininkei Agnei Kišonaitei atrodo prasminga panaudoti bet kokius daiktus antrą kartą, sykiu suteikiant jiems naują gyvenimą.

„Tokia veikla naudinga ne tik dėl to, kad perkama mažiau daiktų, bet ir dėl to, kad kūrybiškai praleidžiamas laikas“, – tvirtina menininkė.

Kūriniai iš nagų lako buteliukų ir skardinių

A.Kišonaitė senas pakuotes kaip medžiagą kūrybai naudoja nuo 2012 metų. Per metus ji sukuria po 3–4 profesionalius meno kūrinius iš panaudotų rekvizitų, kuriais siunčia žinutę apie atsakingą vartojimą. Menininkė pastebi, kad žmonėms tokie kūriniai labai įdomūs, jiems smagu matyti, kaip nebereikalingi naują formą įgavę daiktai tampa patrauklūs ir reikalingi iš naujo. A.Kišonaitei ir pačiai patinka savo aplinkoje matyti panašius kūrinius. Jos namus puošia panaudotų nagų lako buteliukų mozaika.

„Planuoju sukurti nedidelę skulptūrėlę iš panaudotos elektronikos. Kitas planas – namuose atnaujinti seną indaują. Ją kažkada radau išmestą, tuomet atidaviau atnaujinti restauratoriams ir kelis metus namuose naudojau kaip konsolę. Ilgai neprisiruošiau užsakyti į jos vidų veidrodžių. O šiemet, iš panaudotų skardinių kuriant „Kinetinę gervę“, kilo mintis, kad tokia pat technika galėčiau padaryti nugarėlę indaujai“, – savo artimiausius planus atskleidžia menininkė.

A.Kišonaitės „Kinetinė gervė“ iš 1,5 tūkst. vienkartinių skardinių tapo vienu iš šių metų „Kultūros nakties“ programos įvykių.

Partnerio nuotr./A.Kišonaitės sukurta mozaika iš nagų lako buteliukų
Partnerio nuotr./A.Kišonaitės sukurta mozaika iš nagų lako buteliukų

Pavojų yra, bet jų galime išvengti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė atkreipia dėmesį, kad kūrybiškai antrąsyk panaudodami pakuotes, turėtume atsižvelgti, ką ir kaip naudojame, kad nepadarytume žalos sau ar kitiems asmenims. Reikėtų įvertinti, ar pakuotė nėra užteršta, iš ko ji pagaminta, ar nėra aštrių briaunų.

„Jeigu tai yra dėžutė, į kurią buvo supakuotas mūsų įsigytas žaislas, tai tokią pakuotę galėtume kam nors panaudoti pernelyg nerizikuodami. Tenka pastebėti, kad kai kada iš kiaušinių pakuočių kuriami žaislai vaikams. Jeigu vaikas ima tokią pakuotę į savo rankas, o gal netgi deda į burną, o tos dėžutės nėra tinamai apdorotos, irgi galima užsikrėsti kokia nors liga. Tačiau jeigu tai bus tik aukščiau padėta ar pritvirtinta dekoracija, tai tokia pakuotė didelio pavojaus nekels. Jei pakuotė nešvari, reikia išsiaiškinti, kuo ji užteršta ir ar būtų galima ją saugiai išalyti, išplauti“, – aiškina visuomenės sveikatos specialistė.

Pastebėta, kad rizikinga yra kokioms nors cheminėms medžiagoms naudoti maistui, tarkim mineraliniam vandeniu, skirtą pakuotę. Pasitaiko atvejų, kad tai suklaidina žmones, apsinuodijama. Tokiais atvejais ypač didelis pavojus kyla vaikams. „Jei maistui naudosime ne maistui skirtą pakuotę, o ypač užterštą pavojinga medžiaga, irgi smarkiai rizikuosime. Pasaulyje žinoma ir mirčių atvejų, kai žmogus įsipylė vandens į pakuotę, kurioje buvo nuodinga medžiaga, ir vėliau atsigėrė“, – atkreipia dėmesį I.Taraškevičienė.

„Antrinis pakuočių panaudojimas Lietuvoje, o ir visame pasaulyje tik įsibėgėja. Tikimės, kad tai taps ne tik mada, bet ir gyvenimo būdu. Gamtos ištekliai yra baigtiniai, todėl žiedinės ekonomikos tikslai apima ir antrinį pakuočių panaudojimą. Dėl to gamintojams, pasirenkant, kaip supakuos savo produktus, prioritetu turi būti ne pakuotės išvaizda ar kaina, o antrinio panaudojimo ir perdirbamumo galimybės“, – pastebi PTO atstovė B.Razbadauskienė.

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos