G.Paškevičius paprastąją angį pastebėjo Ukmergėje, ten, kur gausu graužikų.
„Buvau girdėjęs apie vietą, kur jos gyvena, nuėjau pasidairyti, ar tai yra tiesa, nes ropliai yra mano aistra. Tą dieną ir pavyko surasti pabudusią paprastąją angį“, – pasakojo gamtininkas.
Paklaustas, ar įprasta angims tokiu metu pabusti iš žiemos miego, pašnekovas pastebėjo, kad angys gali pasirodyti ir dar anksčiau. Įprastai nuodingosios gyvatės pabunda kovo viduryje, o kartais yra aptinkamos net ant sniego, kur bando sušilti.
„Tai yra fenomenalu, nes angis – šaltakraujis gyvūnas“, – pabrėžė G.Paškevičius.
Tai yra fenomenalu, nes angis – šaltakraujis gyvūnas.
Angys dažnai įsikuria aukštapelkėse, salelėse, kur jas pasiekia saulės spinduliai. Čia, pasak gamtininko, lengva ir sušilti, ir pasislėpti, netrūksta maisto – kirstukų, graužikų.
Gyvatės renkasi ir pasėlius, kur taip pat gausu graužikų. Tiesa, pasėliuose dėl jų angims tenka konkuruoti su plėšriaisiais paukščiais.
Apleistos ganyklos – dar viena gyvačių pamėgta vieta. Jose žolė aukšta, todėl angims lengva išlikti nepastebėtoms.
O kaip jas atpažinti?
„Angis pažinti labai paprasta“, – tikino G.Paškevičius.
Visų pirma, angies kūno forma kitokia nei žalčio. Žaltys yra apvalus ir pailgas, o angies kūno forma primena kepalą.
„Kitas dalykas, angis visada būna stambesnė į plotį, o žalčiai labai pailgo kūno ir yra gerokai plonesni“, – apibūdino pašnekovas.
Žaltys, pamatęs žmogų, sprunka pats, o angis susisuka ir tikisi išlikti nepastebėta. Jeigu žmogus prie jos priartėja, ji ima garsiai šnypšti.
Gamtininkas atkreipė dėmesį, kad angys negelia, nes neturi geluonies: „Angys yra gyvatės, turi nuodingus dantis, kuriais gali įkąsti.“
Tačiau angys kanda tik ekstremaliomis situacijomis, pažymėjo pašnekovas. Gyvatės nuodai skirti grobiui sumedžioti, todėl ji vengia juos naudoti apsigynimui nuo žmogaus.
„Angis labai stengiasi nuodų neišnaudoti, šnypščia, bando įspėti apie save“, – sakė G.Paškevičius.
Jeigu angies žmogus neišgirsta, bando paimti į rankas arba užmina – gyvatė kanda. Tačiau išprovokuoti angį, pasak gamtininko, sunku, jai svarbu nuodus išlaikyti savyje.
