2018 06 21

Pamatykite „Velnio duobę“. Net jei varpų neišgirsite, nesigailėsite apsilankę

Velnio duobė - geologinis paminklas, 4 km. į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario Trakų rajone. Jos gylis siekia net 30–40 metrų, o plotis 60–200 metrų. Ši nemaža duobė įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą ir yra laikoma mitologiniu-sakraliniu kultūros paveldo objektu.
Velnio duobė Aukštadvaryje
Velnio duobė Aukštadvaryje / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Specialistai skirtingai aiškina jos kilmę. Galbūt toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus jis palaipsniui ištirpo ir liko gili piltuvo formos duobė. Yra ir kitų samprotavimų apie šito gamtos paminklo kilmę. Manoma, kad galimai Velnio duobę suformavo nuo ledyno pakraščio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srovė. Kita versija teigiama, kad dauba susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas. Dar manoma, kad Velnio duobę kažkada išmušė čia nukritęs meteoritas. Visos šios hipotezės turi savų argumentų ir kol kas galutinai neatmestos.

Duobė taip pat apipinta legendomis. Kodėl duobė vadinama „velnio duobe“ ir ką žmonės kartais apie ją pasakoja galite sužinoti – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų