Pranešimą pristačiusi Gamtos tyrimų centro atstovė dr. Gintarė Slavinskienė teigė, jog su nesaugių atliekų sąvartynų keliamomis taršos pasekmėmis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susiduriama kiekvieną dieną.
„Lietuvoje veikia 10 modernių, ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių komunalinių atliekų sąvartynų, saugių gamtinei aplinkai ar žmogaus sveikatai. Pastarieji yra ne tik įrengti tvariai, tačiau ir panaudojami šildymo, energetikos ar kuro reikmėms. Visgi egzistuoja apie 900 uždarytų sąvartynų įrengtų nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų bei keliančių pavojų požeminio vandens saugumui.“, - situaciją pristatė G. Slavinskienė.
Atliekų suirimo laikas gamtinėje aplinkoje trunka iki 1000 metų.
Pasak bendrovės Trakų vandenys organizuojamos diskusijos pranešėjos, didelis nesaugių sąvartynų kiekis kelia daug iššūkių, nes atliekų suirimo laikas gamtinėje aplinkoje trunka iki 1000 metų.
„Uždarius sąvartyną, taršos požeminiame vandenyje intensyvumo lygis sumažėja, bet taršos pasekmės gali būti jaučiamos iki 25 metų“, - teigė pranešėja, pridurdama jog gyventojams įsikūrusiems šalia tokios vietos reikia būti budriems.
Gintarė pažymėjo, jog uždarytą sąvartyną kartais būna sunku ir identifikuoti, nes prieš kurį laiką uždarytos vietos dažnai jau būna apaugusios žole ir kita augmenija, todėl atrodo kaip paprasčiausios kalvos. „Gyventojams nusprendusiems savo kieme įsirengti daržą ar naudojantiems geriamąjį vandenį iš šulinių vertėtų pasidomėti ar kur nors arti nėra senos atliekų aikštelės“, - patarė hidrogeologė.
Uždarytų nesaugių sąvartynų požeminiame vandenyje didžiausiais leistinas koncentracijas dažniausiai viršija amonio, organinių medžiagų, chloridų, natrio koncentracijos. Taip pat kai kurių metalų, tokių kaip nikelio, chromo, cinko koncentracijos.
Pasak specialistės, nesaugūs sąvartynai teršia ne tik požeminį vandenį, tačiau ir orą. „Sąvartynas išskiria kenksmingas dujas, kurios patenka į orą. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad šios dujos prisideda ir prie klimato kaitos“, - įžvalgomis dalinosi G. Slavinskienė.
Gyventojams nusprendusiems savo kieme įsirengti daržą ar naudojantiems geriamąjį vandenį iš šulinių vertėtų pasidomėti ar kur nors arti nėra senos atliekų aikštelės.
Lietuvoje daugiausiai surenkama mišrių komunalinių atliekų. Šių atliekų sudėtyje, didžiausią procentinę dalį sudaro organinės bioskaidžios atliekos. Tačiau į sąvartynus vis vien patenka apie 1 proc. pavojingų atliekų. „Pavojingos atliekos, tai - medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Tai gali būti sprogstamoji medžiaga ir preparatai, labai degi, dirginanti, kenksminga, toksiška, kancerogeninė, infekcinė ar ėdi medžiagos“, teigė Gintarė.
Lietuvoje vis dar daugiausiai komunalinių atliekų pašalinama sąvartynuose, tačiau džiugi žinia - ta, jog pašalintų komunalinių atliekų kiekis 2017 metais lyginant su 2011 metais sumažėjo apie 40 procentų. Taip pat kasmet didėja perdirbamų ir sudeginamų atliekų kiekiai“, - progresu pasidžiaugė G. Slavinskienė.
Pabaigai pranešėja patarė kaip kontroliuoti ir mažinti požeminio vandens taršą. „Visada reikia atlikti požeminio vandens stebėseną, ekogeologinius tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą, naudoti kvapų šalinimo priemones bei svarbiausiai – ugdyti gyventojų sąmoningumą. Taip pat būtina pasinaudoti kitų šalių gerosiomis patirtimis. Kaip pavyzdį pranešėja pateikė Estijos ir Švedijos senus sąvartynus, kurie yra kasinėjami, taip mažinant jų taršą bei išgaunant naudingų medžiagų.
Aplinkos apsaugos diskusijų ciklo pradžią organizatoriai pažymėjo Trakų miesto šventės metu, kurioje renginio dalyvius supažindino su aplinkos apsaugos priemonių svarba kiekvienam gyventojui.
„Smagu, jog šventės metu susilaukėme daug socialiai atsakingų gyventojų dėmesio, kurie domėjosi priemonėmis kaip prisidėti prie gruntinio vandens užterštumo mažinimo. Taip pat pasidžiaugėme mūsų mažųjų aplinkosaugininkų klegesiu, kurie žaisdami susipažino su aplinkos apsaugos svarba“, - šventės metu džiaugėsi Trakų vandenų kolektyvas.
Sekanti diskusija numatoma š. m. birželio 19 dieną. Šį kartą Gamtos tyrimų centro atstovė dr. Gintarė Slavinskienė su Trakų rajono gyventojais ir svečiais dalinsis žiniomis ir patirtimi apie tai, kaip kiekvienas gali mažinti vandens užterštumą. Diskusija vyks Trakų kultūros rūmuose nuo 18 val.
