Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2018 08 29

Pavykęs bandymas: Norkūnų šeimos pagamintame lizde jau klega kregždžių jaunikliai

Lietuvos ornitologų draugijos nariai Daiva ir Darius Norkūnai prisipažįsta esantys didžiuliai gyvosios gamtos mylėtojai. O ypač, neslepia, paukščių. Šiemet šeima kiek didesnį dėmesį skyrė langinėms kregždėms, kurioms išgyventi miestuose, susilipdyti lizdą ir jame perėti tampa vis didesnu iššūkiu. Pirkti lizdų langinėms kregždėms Lietuvoje nėra, tad šeima, pasidomėjusi kitų Europos šalyse gyvenančių paukščių mylėtojų praktika, lizdą pagamino savo rankomis.
Dirbtinis langinių kregždžių lizdas
Dirbtinis langinių kregždžių lizdas / Asmeninio arch. nuotr.

Išgyventi mieste vis sunkiau

Langinės kregždės – Europoje populiarūs paukščiai, Lietuvoje šie sparnuočiai nuo seno mylėti ir globoti. Vis dėlto situacija, ypač didžiuosiuose miestuose, iš esmės keičiasi.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas Džiugas Anuškevičius tikina, kad langinių kregždžių būklė šalyje vertinama kaip palanki, tačiau ornitologai ir gamtininkai jau sunerimę. Langinių kregždžių populiacija nėra didelė, o iššūkių gyventi ir perėti miestuose daugėja – masinis balkonų stiklinimas atima mėgstamiausias vieteles susisukti lizdui, o galiausiai ir žmonės neretai piktybiškai ardo paukščių namus dėl jų sukeliamos taršos.

Langinių kregždžių populiacija nėra didelė, o iššūkių gyventi ir perėti miestuose daugėja.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pasakoja, kad anksčiau Vilniuje perėjo šimtai tūkstančių langinių kregždžių porų, o dabar pačiame mieste peri turbūt ne daugiau kaip šimtas: „Kas įvyko? Visos perėjo trečio, ketvirto, penkto aukšto balkonuose. Įstiklinus didžiąją dalį balkonų, didžioji dalis perimviečių buvo prarastos. Anksčiau, būdavo, eini mieste ir matai kregždes nuolat nardančias, dabar tokį reginį pamatyti yra didžiulis įvykis.“

Prie pastatų sienų lizdus lipdo langinės kregždės, palėpėse – šelmeninės. Jų lizdams vietų vis mažėja, ypač, kai buvo įstiklinti miesto balkonai. Tada langinių kregždžių populiacija Vilniuje beveik išnyko. Kita problema – iš biraus (smėlėto) dirvožemio nulipdyti kregždžių lizdai subyra ir pražūsta dėtys bei jaunikliai. Be to, kvartaluose, kur viskas išasfaltuota ir užsėta veja, nėra atviro grunto, kregždėms sunku rasti medžiagos lizdo statybai.

„Tvarkingi žmonės jau seniai prie sienos prikala lentynėles, ant kurių kregždės lipdo lizdus ir taip jie išlieka nesubirę. Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje jau daug metų galima nusipirkti iš betono nulietus kregždžių lizdus, kuriuos galima tvirtinti prie sienos. Mums lieka eiti jau žinomu keliu“, – kalbėjo S.Paltanavičius.

Idėją gaminti dirbtinius lizdus patiems ir taip padėti paukščiams, S.Paltanavičius labai palaikė: „Svarbiausia, kad tokie pavyzdžiai buvo paukščių priimti. Galima sakyti, kad tai jau nebe eksperimentas, o gali būti naudojama kaip konkreti rūšies apsaugos priemonė.“

Pasiryžo savotiškam eksperimentui

Pagaminti dirbtinį lizdą langinei kregždei Europoje nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tokių bandymų, ko gero, būta nedaug, kalba Darius Norkūnas. Šeima sugalvojo šį savotišką eksperimentą, norėdama padėti paukščiams. Jų namo skliaute jau kelis metus iš eilės langinės kregždės bandė perėti, bet vis nesėkmingai – lizdas kaskart nubyrėdavo. „Langinės kregždės iš tiesų yra išstumiamos iš miesto. Žmonės nėra joms labai draugiški. Piktinasi jų sukeliama tarša. Bet aš manau, kad turėtume dalintis miestu su paukščiais. Ar jau taip baisu, kad tas paukštis vienur ar kitur kiek pateršia? Juk ir patys žmonės nemažai teršia“, – svarstė pašnekovas.

Pirkti langinėms kregždėms lizdų Lietuvoje nėra, nelabai rasi ir lietuviškos instrukcijos, kaip tokį lizdą sukonstruoti savomis rankomis. Norkūnų šeima informacijos ieškojo užsienio šaltiniuose, o ten rasti nebuvo sunku. Paklaustas, ar daug vargo užtruko pagaminti lizdą langinei kregždei, vyras patikino, kad reikia tik noro. D.Norkūnas pasidalijo ir detalesne instrukcija, kaip sukonstruoti tokį lizdą, koks jau kabo prie jų namo.

„Lizdo formai buvo siūloma naudoti 18 cm skersmens kamuoliuką, mums tokio gauti nepavyko, tačiau parduotuvėje radome plastikinį 18 cm skersmens dubenėlį. Jį perpjovėme pusiau ir viename krašte išpjovėme 60 x 25 mm skersmens landą“, – pasakojo D.Norkūnas. Dvi maždaug 22 cm ilgio ir 12 cm pločio lentelės sujungiamos ilgosiomis kraštinėmis stačiu kampu. Prie jų bus tvirtinamas lizdas – viena lentelė sienelei, kita – „luboms“. Lenteles sujungti reikia medsraigčiais taip, kad būtų galima lengvai atsukti.

Lizdui sustiprinti šeima naudojo lankstų vielos tinkliuką. Tai bene didžiausias jų pačių įtrauktas patobulinimas, atkreipė dėmesį pašnekovas. „Dubenėlis apgaubiamas tinkliuku, o jo kraštai medsraigčiais pritvirtinami prie lentelės. Mūsų atveju – prie drėgmei atsparios laminuotos faneros. Taip išsprendžiama lizdo pritvirtinimo problema, nes siūlymas naudoti klijus nepasirodė labai patikimas. Tiesa, dar prieš uždedant tinkliuką dubenėlis buvo apgaubtas polietileniniu maišeliu, kad nepriliptų cemento masė. Tarp tinklelio ir dubenėlio verta pakišti maždaug 3 mm storio kaištelius, kad tinklelis nepriglustų prie dubenėlio ir geriau įsicementuotų. “, – toliau dėstė ornitologų draugijos narys.

Dubenėlį su tinkliuku Norkūnai aplipdė cemento ir pjuvenų mišiniu, sumaišytu lygiomis dalimis. Tiesa, vyras atkreipė dėmesį, kad nereikėtų padauginti vandens. „Mišinį reikia lengvai įspausti, įtrinti, kad vielos tinkliukas kiek įmanoma jame „paskęstų“, neliktų tuštumų. Paliekame sustingti.

Maždaug po paros, kai cementas apstingsta, „lubų“ lentelė nuimama, o dubenėlis ir maišelis atsargiai ištraukiami. Vidus plonai padengiamas tuo pačiu pjuvenų cemento mišiniu, kad nebūtų matomas vielos tinkliukas. Paliekame lizdą porai dienų toliau tvirtėti, kartkartėmis supurškiant vandeniu. Lizdo vidų ištepame dumblu, pritvirtiname „lubų“ lentelę ir jau galime tvirtinti ant sienos“, – trumpai procesą nupasakojo D.Norkūnas.

Žmonės, nerimaujantys dėl taršos, galėtų dirbtinius lizdus pakabinti mažiau matomoje namo pusėje ar ant ūkinių pastatų.

Pasigaminę du tokius lizdus ir pasikabinę ant sienos Norkūnai kantriai laukė svečių. Pačiame skliauto kampe gamtininkai dar įrengė ir specialius inkilus čiurliams. Pirmiausia, pasakojo pašnekovas, inkilais susidomėjo čiurliai. Kiek pavėlavusios, joms skirtą cementinį būstą pastebėjo ir langinės kregždės, o vieną dieną Norkūnai išvydo ir iš dirbtinio lizdo kyšančias mažytes galvutes – paukščiai susilaukė jauniklių.

Gamtininkas S.Paltanavičius apskritai sveikino dirbtinių lizdų iniciatyvą, atkreipdamas dėmesį, kad tai naudinga ir paukščiams, ir žmonėms. „Dirbtiniai lizdai aktualūs dėl dviejų dalykų. Pirma, pačioms langinėms kregždėms, kurių populiacija nėra didelė. Kitas dalykas – tai aktualu žmonėms, kurie stato savo namus, pastatus ir nenori savo kaimynystėje turėti kregždžių dėl jų taršos. Dirbtiniai lizdai leistų truputį modeliuoti situaciją, valdyti populiaciją“, – kalbėjo gamtininkas.

Žmonės, nerimaujantys dėl taršos, galėtų dirbtinius lizdus pakabinti mažiau matomoje namo pusėje ar ant ūkinių pastatų. Dirbtinio lizdo landa yra nukreipta ne palei sieną, kaip dažnai nulipdo kregždės, o statmenai nuo jos, todėl sienas ar langus paukščiai apteršia mažiau.

Dirbtiniai lizdai, anot jo, galėtų būti ištisas vasaras trunkančių kovų pabaiga. Paukščiai žūtbūt nori lipdyti lizdus ant žmonių namų sienų, o žmonės pačiais įvairiausiais būdais juos baido. Kartais taip nutinka, kad dėl to paukščiai tą vasarą ir visai neišsiperi. Pakabinus dirbtinį lizdą atokiau, savo vietą rastų ir paukščiai, ramesni galbūt būtų ir jų artimos kaimynystės nenorintys žmonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos