Deginant akmens anglis – kelis ar keliasdešimt kartų daugiau taršos
Oro tarša yra viena didžiausių sveikatos ir aplinkos problemų – Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra paskelbė, jog oro tarša didina riziką susirgti vėžiu. Oro užterštumas sukelia tokius susirgimus kaip išeminė širdies liga, insultas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys, vaikų ūmios apatinių kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių dalis žmonių miršta anksčiau.
Tuo metu aplinkai labiausiai kenkia azoto oksidai, amoniakas. Jie stabdo augalų vegetaciją, paveikia vietos vandens ir dirvožemio kokybę.
Siekiant sumažinti oro taršą valstybių akys pirmiausia krypsta į akmens anglį. Aplinkos oro taršos požiūriu akmens anglis (kaip kuras) yra žymiai taršesnė už biokurą/medieną ar gamtines dujas. Namų ūkio sektoriuje deginant akmens anglį į aplinkos orą preliminariai išmetama iki 900 kartų daugiau sieros oksidų, 4 kartus daugiau – azoto oksidų, 200 kartų daugiau – 2,5 mikronų diametro kietųjų dalelių, nei deginant gamtines dujas. Taip pat išmetama 90 kartų daugiau sieros oksidų, dvigubai daugiau azoto oksidų bei panašiai tiek pat – kietųjų dalelių, nei deginant biokurą ar medieną.
Rinkoje 1 tona akmens anglies kainuoja apie 175 eurus, tona medienos pjuvenų granulių – apie 190 eurų, todėl apšildyti minėtą standartinį būstą akmens anglimi gali kainuoti apie 650 eurus per sezoną, o medienos granulėmis – apie 1000 eurų.
Kokia bjaurastis veržiasi iš kamino?
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis sako, jog deginant kietąjį kurą išsiskiriančių teršalų sudėtis priklauso tiek nuo deginimo įrenginio, tiek nuo kuro kokybės.
„Jei kalbame apie iškastinį kurą – akmens anglį, joje yra nemažai sieros. Ženkliai daugiau nei medienoje, todėl deginant akmens anglis į aplinką išsiskiria didesnis kiekis sieros oksidų. Jie kenksmingi tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai – sieros oksidai tampa rūgščių lietų priežastimi“, – sakė P.Žvirblis.
Deginant akmens anglį į orą taip pat išmetami azoto oksidai – mažaug du kartus gausiau, nei deginant medieną.
„Išmetami ir tarpiniai degimo produktai, pavyzdžiui, anglies monoksidas, benzo(a)pirenas ir kiti kancerogenai, pavojingi žmogaus sveikatai“, – kalbėjo P.Žvirblis.
2017 m. šildydamiesi namų ūkiai išmetė į orą 39,8 % visų į aplinką patekusių smulkiųjų kietųjų dalelių (2,5 mikronų skersmens) (KD2,5). Tai – maždaug 10% mažiau, nei 2016-aisiais, tačiau vis tiek namai savo išskiriama tarša šioje srityje „lenktyniauja“ su kelių transportu.
Kiek kainuoja šildytis: akmens anglimi, biokuru ir gamtinėmis dujomis?
Šildymosi akmens anglimi kaštai siekia iki 4,2 ct/kWh. Mediena laikytina mažiau taršiu kietuoju kuru, tačiau kainuoja apie 5 ct/kWh (medienos granulės – 6 ct/kWh). Dar vienas galimas šildymosi būdas – gamtinių dujų katilai, kuriuos naudojant į aplinką išmetama mažiau teršalų nei deginant bet kurios rūšies kietąjį kurą. Šildytis dujomis kainuoja apie 5,5 ct/kWh (prie šių išlaidų neprisideda šilumos gamybos įrenginių priežiūros kaštai).. Beje, akmens angliai šiuo metu Lietuvoje taikomas 7,53 eurų už toną akcizo tarifas.
Lietuvoje vidutinis individualaus būsto naudingasis plotas, Statistikos departamento duomenimis, yra 143 m2. Atsižvelgiant į vidutines šilumos sąnaudas (170 kWh/m2), galima daryti prielaidą, kad vidutinis individualus būstas per metus suvartotoja apie 24 MWh šilumos energijos, kuriai pagaminti prireiktų apie 3 tonų akmens anglies arba apie 4,5 tonos medienos granulių.
Preliminariai būtų galima daryti išvadą, kad akmens anglimi šildosi kas 10-as namų ūkis.
Rinkoje 1 tona akmens anglies kainuoja apie 175 eurus, tona medienos pjuvenų granulių – apie 190 eurų, todėl apšildyti minėtą standartinį būstą akmens anglimi gali kainuoti apie 650 eurus per sezoną, o medienos granulėmis – apie 1000 eurų. Medienos malkų kaina – 65 eurai už kubinį metrą, tad palaikyti šilumą panašiame būste per visą žiemą apytiksliai gali prireikti nuo 10 iki 15 m3 malkinės medienos, kurios vertė – nuo 650 iki 1000 eurų.
Aplinkosauginiu požiūriu efektyviausia gyventojams jungtis prie centralizuotų šilumos tinklų, dėl geresnių galimybių kontroliuoti išmetamų teršalų kiekius – katilinėse galima įdiegti pažangiausius taršos mažinimo metodus. Šiandien toks šildymas vartotojams Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 5,5 ct/kWh.
Lenkai griebiasi draudimų, tuo metu Lietuva remia taršių katilų keitimą
Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Pauliaus Žvirblio teigimu, šiuo metu Lietuvoje medienos šildantis sunaudojama maždaug 10 kartų daugiau, nei akmens anglies.
„Labai preliminariai būtų galima daryti išvadą, kad akmens anglimi šildosi kas 10-as namų ūkis. Matyt, nesuklystume sakydami, kad akmens anglis dažniau kūrenama užmiesčio teritorijose bei kaimo vietovėse“, – sakė pašnekovas.
Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimai dėl vienos iš kietųjų dalelių rūšies – KD2,5 Lietuvoje anksčiau laiko miršta virš 2 tūkst. gyventojų.
Pramonėje 2017-ais metais sunaudota apie 118 tūskt. tonų anglies, iš kurių 112 tūkst. – cemento gamybos srityje, kur technologinės ypatybės neleidžia pakeisti akmens anglies švaresniu kuru. Namų ūkių sektoriuje tais pačiais metais sunaudota 70 tūkst. tonų akmens anglies. Statistikos departamento duomenimis, akmens ir rusvosios anglies pagamintas energijos kiekis namų ūkiuose siekė iki 3 %, o medienos – apie 32 %, t. y. medienos suvartojimas namų ūkiuose yra apie 10 kartų populiaresnis.
Blogų pavyzdžių, kas nutinka šildantis pigiu kuru toli ieškoti nereikia – kaimynė Lenkija visuose oro taršos žemėlapiuose (vieną iš jų – Europos aplinkosaugos agentūros oro kokybės ataskaitą, galite rasti ČIA.( 28 psl. ) raudonuoja vienos didžiausių taršų ženklais. Lenkai tapo nepakantūs susidariusiai situacijai ir valdžia turėjo imtis priemonių. Dėl šios priežasties visiškai uždraustas kietojo kuro krūrenimas senoviniame istoriniame Krokuvos mieste, o norint tai daryti užmiestyje, taikomi griežti aplinkosauginiai reikalavimai katilams.
P. Žvirblio teigimu, apribojimai dėl kūrenamo iškastinio kuro egzistuoja ir Londone, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Kitos Europos šalys renkasi remti katilų (o kartu ir naudojamo kuro tipo) keitimą efektyvesniais bei mažiau taršiais.
„Tarp jų ir Lietuva. Kaip tik nuo gegužės mėnesio prasideda naujas paramos taršių kietojo kuro katilų keitimui etapas. Senus katilus bus galima pasikeisti į granulinius biokuro katilus, atitinkančius aukščiausius ekologinius standartus, arba į šilumos siurblius“, – apie galimybę gauti paramą Lietuvoje informuoja P.Žvirblis.
Jo teigimu, Europos Sąjungoje pasitelkiant finansinę paramą, apribojimus ir visuomenės švietimą pamažu einama prie akmens anglies atsisakymo.
Dėl taršos Lietuvoje jau miršta du tūkstančiai per metus
Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, dėl vienos iš kietųjų dalelių rūšies – KD2,5 Lietuvoje anksčiau laiko miršta virš 2 tūkst. gyventojų, o patiriama tiesioginė ir netiesioginė ekonominė žala (dėl sergamumo, padidėjusio nedarbingumo, potencialaus BVP praradimo) – ne mažiau nei 1 mlrd. eurų per metus. Šildymo sezonu miestuose dažniau viršijamos kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ore ribos. Pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Vilniuje praėjusiais metais teršalų vidutinės paros koncentracijos viršytos daugiau kaip leistinas 35 dienas, – atitinkamai 61 ir 37 dienas.
„Turime kietųjų dalelių augimo tendenciją, pavyzdžiui, praėjusiais metais Klaipėdoje ir Vilniuje kietųjų dalelių paros ribinės vertės buvo viršytos, o Kaune ir Šiauliuose priartėjo prie nustatytos ribos. Kietųjų dalelių išmetimus generuoja tiek anglies, tiek biokuro kūrenimas, tačiau išaugusi tarša dažniausiai yra namų ūkių ir transporto taršos suminis efektas. Kiti oro teršalai kelia mažesnį susirūpinimą (t.y., bent jau neviršija nustatytų normų), tačiau, pavyzdžiui, benzo(a)pireno koncentracija šaltuoju metų laiku stipriai padidėja ir akivaizdu, kad tai nutinka dėl kietuoju kuru besišildančių namų ūkių“, – sako P.Žvirblis.
Belieka iškelti klausimą - ar ir toliau taupysime savo sveikatos sąskaita?
