Teorijai, kad CO2 pokyčiai kelia temperatūrą, – 120 metų
Vilniaus universiteto doktorantas pasakojo apie situaciją pasaulyje ir ką kiekvienas asmeniškai galėtume padaryti, kad temperatūros stulpelis nekiltų dar aukščiau.
Savo pranešimą mokslininkas pradėjo faktu, jog 97 proc. mokslinių straipsnių patvirtina, kad šiuo metu vykstantys klimato pokyčiai yra sukelti žmonių veiklos. Tačiau 45 proc. amerikiečių vis dar yra įsitikinę, kad klimato kaita yra natūrali ir nieko blogo mums nenutiks. Skeptikų nereikia toli ieškoti: JAV prezidentas Donaldas Trumpas garsėja citata: „Klimato kaita? Kokia dar klimato kaita, čia siaubingai šalta!“
Per pusę šimtmečio Baltijos jūros lygis pakilo apie 16 centimetrų. Jei klimato kaita nebus švelninama, labiausiai užtvindymas grės ne Kuršių nerijos ar Palangos, o Klaipėdos (palei Danę) ir Nemuno deltos gyventojams.
Tačiau dar prieš 120 metų chemikas Svante Arrhenijus, aiškindamasis, kodėl susidarė ledynmečiai, iškėlė hipotezę, kad viskas priklauso nuo anglies dvideginio kiekio atmosferoje. Jis teigė, kad CO2 kiekiui atmosferoje sumažėjus perpus, oro temperatūra prie Žemės paviršiaus sumažėtų 4–5 °C. Ir atvirkščiai – padvigubėjus CO2 kiekiui, temperatūra pakiltų 5–6 °C. Anuomet jis ramino skaitytojus tikindamas, kad 50 % daugiau anglies dvideginio atmosferoje galėtų atsirasti nebent po 3000 metų. Ar tikrai? Jau 2017-aisiais buvome trečdaliu padidinę maždaug 800 000 metų neaugusį anglies dvideginio dujų kiekį.
„Visi karščiausi metai rekordus viršijo po 2000-ųjų. 2014-ieji buvo vadinami rekordiniais, tačiau tuomet atėjo 2015-ieji ir 2016-ieji. Ką tik pasibaigę 2018-ieji taip pat pateks į karščiausių metų penketuką“, – sakė J.Kilpys.
Taip kylant temperatūrai sparčiai tirpsta tiek ant kalnų viršukalnių esanti nuolatinė sniego danga, tiek ledynai ir amžinasis įšalas. Kyla vandenynų vandens lygis ir vandens temperatūra.
Neturėti vaikų (arba turėti 1 mažiau nei planavote) – sutaupo apie 60 tonų CO2 išmetimų per metus ir tai yra iki 30 kartų veiksmingiau, nei bet koks kitas veiksmas.
„Per 100 metų vandenyno vandens lygis yra pakilęs 20 centimetrų. Atrodo – visai nedaug, tačiau mums žinoma Venecija, kai kurios Ramiojo vandenyno salos bus užtvindytos, kai vandens lygis pasieks 50 cm kilimą“, – sakė J.Kilpys.
Lietuva: +2 °C ir daug šlapiau
Šiuo metu iš šalčio drebantys amerikiečiai šioje vietoje kilsteltų ranką ir paklaustų: „Tai kodėl taip šalta?!“ Mokslininkas paaiškina, kad keičiantis temperatūrai, vandenynų lygiui, keičiasi ir atmosferos cirkuliacija.
„Žmonės painioja du dalykus: klimatą ir orus. Taip, šiuo metu Šiaurės ašigalyje yra šilčiau nei Čikagoje. Tarp Šiaurės poliaus ir atokiau nuo jo esančių teritorijų turi egzistuoti ryškus temperatūrų skirtumas. Kai šis temperatūrų skirtumas ryškus, vadinamasis poliarinis sūkurys, besisukantis virš Šiaurės ašigalio, yra stabilus. Tačiau, manoma, kad dėl klimato kaitos šis sūkurys pradeda dažniau banguoti pusiaujo link, ir atšiaurūs orai pasireiškia santykinai toli pietuose esančiose teritorijose, kaip tai vyko kai kuriose JAV valstijose šią savaitę“, – sakė J.Kilpys.
Tačiau grįžkime į Lietuvos teritoriją. Mūsų šalyje daugiau nei per du šimtmečius šalčiausi metai buvo 1799-ieji, o karščiausi – 2015-ieji. Per pastaruosius 60 metų vidutinė metinė temperatūra pakilo maždaug 2 laipsniais. Taip pat per 50 metų tris kartus padažnėjo karštų dienų skaičius (kai temperatūra viršija +30 °C) ir dukart sumažėjo šaltų. Kai kuriomis vasaromis naktis turime tropines – kai temperatūra nenukrenta žemiau kaip +20 °C. Anksčiau tokio reiškinio mūsų regione apskritai nebuvo.
„Žiemos metu kietus kritulius vis dažniau keičia skysti krituliai. Daugėja atlydžių ir tai kelia grėsmę derliui, žiemkenčiams – didėja jų iššalimo tikimybė“, – sakė mokslininkas.
Jei nuspręstume nedaryti nieko, iki šimtmečio pabaigos temperatūra Žemėje pakiltų 5 °C. Pasaulyje visiškai išnyktų koraliniai rifai, pakistų vandenyno rūgštingumas.
13 proc. išaugo iškrentančių kritulių kiekis ir tą jau pajutome – 2012-aisiais liepą, 2017-ųjų birželio pabaigoje (Vilniuje užtvindyta T.Narbuto gatvė) ar tais pačiais metais lapkritį (užtvindytas kaimo turizmo kompleksas Kretingos rajone).
J.Kilpys įsitikinęs, kad apie du trečdaliai vandens nuotekų surinkimo sistemų nėra paruoštos tokioms klimato išdaigoms. Per pusę šimtmečio Baltijos jūros lygis pakilo apie 16 centimetrų. Jei klimato kaita nebus švelninama, labiausiai užtvindymas grės ne Kuršių nerijos ar Palangos, o Klaipėdos (palei Danę) ir Nemuno deltos gyventojams – vanduo čia kils pirmiausia.
Tikslas jau pasiektas? Už tai galime padėkoti sovietinei pramonei
J.Kilpys sako, kad šiuo metu mokslininkai, modeliuodami būsimus įvykius, keičia vienintelį parametrą – CO2 kiekį atmosferoje. Paskaičiuota, jog pradėję mažinti šių dujų išmetimus į atmosferą, pasaulį „sutvarkytume“ tik maždaug 2070-aisiais.
Jei nuspręstume nedaryti nieko, iki šimtmečio pabaigos temperatūra Žemėje pakiltų 5 °C. Pasaulyje visiškai išnyktų koraliniai rifai, pakistų vandenyno rūgštingumas (pH).
Klaipėdoje uosto teritorijai ir gyvenvietėms aplink Danės upę grėstų dažni užliejimai. Visais sezonais (tačiau labiausiai – žiemą) kiltų oro temperatūra. Šiuo metų laiku taip pat labai išaugtų kritulių kiekis, tačiau tai būtų ne sniegas, o lietus.
Pagal 2016-ųjų duomenis mokslininkai apskaičiavo, kad visas pasaulis išmetė beveik 36 gigatonų CO2 ir tokiu atveju mums liko vos 27 metai iki temperatūra pakils 2,0 °C, prasidės negrįžtami pokyčiai. Pavyzdžiui, 37 proc. pasaulio populiacijos kęs esktremalų karštį, neteksime 3 milijonų žuvų išteklių, vandenynų lygis kils 46 centimetrais.
Nesikankinkite, jei kažkuris veiksmas jums visai netinka – aš taip pat labai mėgstu mėsiškus patiekalus. Tačiau pasirinkite kokią nors vieną sritį ir joje tapkite CO2 taupymo čempionai.
Įdomu tai, kad 2015-aisiais, dalyvaudama Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, jog nuo 1990-ųjų Lietuva sugebėjo sumažinti atmosferos taršą dujomis net 56 procentais. Prezidentė nemelavo, tačiau J.Kilpys demonstruoja, kodėl Lietuva buvo tokia sėkminga šioje srityje.
1990–1991-aisiais metais Lietuva kasmet išmesdavo apie 45–50 milijonų tonų CO2. Nuo 1992-ųjų šis rodmuo iškart nukrito iki 30 mln. tonų per metus, o vėlesniais metais svyravo nuo 20 ik 25 mln. tonų. Akivaizdu, kad toks taršos sumažėjimas buvos pasiektas tik dėl to, kad sugriuvo sovietinė pramonė. Pramonės įtaką oro taršai puikiai parodo „kriziniai“ metai – 2000-aisiais, 2009-aisiais šiltnamio efektą sukeliančių dujų Lietuva išmetė mažiausiai.
J.Kilpys atkreipia dėmesį, kad visi šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai Lietuvai formuluojami remiantis 1990-ųjų metų statistika.
„Mūsų tikslas 2030-iesiems – teršti daugiau! Iš tiesų tikslas 40 proc. sumažinti išmetimus pagal 1990 metų lygį, pagal šiandieninę situaciją reiškia, kad galime šių dujų išmesti daugiau ir vis tiek pasieksime tikslą“, – atkreipė dėmesį mokslininkas. Jo nuomone, siekti 40 proc. sumažinti lyginant su 1994-ųjų metų išmetimais būtų kur kas ambicingiau.
Ką galime padaryti kiekvienas asmeniškai?
Klimato kaitai didžiausią neigiamą poveikį daro transportas, energetika, žemės ūkis ir pramonė. Tačiau kasdieniai mūsų įpročiai ir pasirinkimai – taip pat.
Mokslininkai Seth Wynes ir Kimberly Nicholas 2017-aiais išskyrė 11 veiksmų ar įpročių, taupančių CO2. 6 iš jų priskirti didžiausią įtaką galintiems padaryti veiksmams. Štai kaip jie išsirikiuoja:
1. Neturėti vaikų (arba turėti 1 mažiau, nei planavote) – sutaupoma apie 60 tonų CO2 išmetimų per metus ir tai yra iki 30 kartų veiksmingiau nei bet koks kitas veiksmas
2. Neturėti automobilio (sutaupo apie 2 tonas CO2 per metus)
3. Neskristi lėktuvu per Atlantą (sutaupo apie 1,5 tonos CO2 per metus)
4. Naudoti žaliąją, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą energiją (apie 1,5 tonos per metus)
5. Pasikeisti automobilį į elektroautomobilį (apie 1 tona CO2 per metus)
6. Maitintis vegetariškai (apie 0,8 tonos CO2 per metus)
„Nesikankinkite, jei kažkuris veiksmas jums visai netinka – aš taip pat labai mėgstu mėsiškus patiekalus. Tačiau pasirinkite kokią nors vieną sritį ir joje tapkite CO2 taupymo čempionai“, – linkėjo susirinkusiems mokslininkas.
J.Kilpys taip pat atskleidė projekto „Drawdown“ išvadas. Jo metu buvo apskaičiuota, kurie veiksmai būtų efektyviausi kaštų ir naudos prasme, kitaip tariant, kainuotų mažiausiai, tačiau atneštų didžiausią efektą.
Į sąrašą papuolė šaldymo elementų surinkimas ir perdirbimas (iš šaldytuvų ir oro kondicionierių), vėjo jėgainių (sausumoje) statyba ir naudojimas, sumažintas maisto atliekų kiekis, tropinių miškų apsauga, šeimos planavimas ir mergaičių švietimas. Paskutinis punktas šiame sąraše tarsi iškrenta iš konteksto. J.Kilpys skuba paaiškinti.
„Jei svarstote įsigyti elektromobilį, tai vis tik gal geriau paaukokite dalį sumos mergaičių mokyklos statybai besivystančiose šalyse. Kodėl? Nes nebaigusi vidurinės mokyklos jauna moteris tose šalyse dažniausiai turi 6–8 vaikus, turinti vidurinį išsilavinimą – apie 4, o baigusi aukštąją mokyklą – 1–2 vaikus. Todėl švietimas, merginų įgalinimas yra viena efektyviausių kovos su klimato kaita priemonių“, – savo pranešimą užbaigė klimatologas.
