„Norėjome, kad Vilniaus gyventojai ir jo svečiai džiaugtųsi švaria Vilnia bei jos gyvūnija. Vilnią valome jau antrus metus, o šiemet su mokslininkais atlikome išsamų tyrimą, kuris įvertino bendrą vandens ir gyvūnų būklę. Upėje ir jos pakrantėse gyvena daug saugomų vandens augalų, žuvų ir paukščių rūšių. Išvalę Vilnią turime tikslą panašiu principu ilgainiui prisidėti prie visų Vilniaus upių išvalymo“, – teigia Justina Juršytė, „Darnu Group“ komunikacijos vadovė.
Tyrimas atskleidė gerą Vilnelės būklę
Vilniaus hidrobiologų draugija tyrimo metu upę vertino keliais parametrais – tyrė čia gyvenančias žuvis, vandens augalus (makrofitus), bestuburius bei hidrocheminius parametrus. Taip pat buvo įvertinta vandens ir pakrantės paukščių įvairovė.
„Tai pirma tokio masto studija, anksčiau buvo atlikti tik fragmentiški tyrimai. Vilnia – viena vertingiausių Lietuvos upių, ypač – faunos prasme. Pačiame mieste, nedidelėje atkarpoje nuo Belmonto iki Vilnelės žemupio, gyvena daugybė saugomų gyvūnų: septynios žuvų, dvylika paukščių bei keletas bestuburių rūšių. Visos jos, o ypač vandens kokybei labai jautrūs bestuburiai, – puikūs indikatoriai, kad vandens būklė upėje yra gera. Todėl pagrindinė mūsų visų užduotis – šią situaciją išsaugoti“, – teigia Kęstutis Skrupskelis, Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir Vilnelės tyrimo autorius.
Mokslininkai nustatė, kad Vilnelėje ir jos priekrantėse iš viso gyvena per 30 Lietuvos Raudonosios knygos ir ES direktyvų saugomų vandens augalų, žuvų̨ ir paukščių rūšių. Vilnia gausi kasmet neršti atplaukiančiomis lašišinėmis žuvimis, visoje Europoje saugomais paprastaisiais kūjagalviais ar kirtikliais, užutekiuose gyvenančiomis kartuolėmis, o upės priekrantėse peri didieji dančiasnapiai ir gyvena ES saugomi tulžiai.
Įvertinus upės biologinę būklę pagal Lietuvos upių žuvų indeksą, vandens bestuburių ir makrofitų rodiklius nustatyta kad upės būklė yra gera (svyruoja tarp geros ir labai geros ekologinės būklės klasių). Gerą vandens kokybę rodo ir hidrocheminiai tyrimai. Nustatyti tik nedideli fosforo ir azoto junginių kiekiai, neaptikta reikšmingų naftos produktų pėdsakų.
Darnių iniciatyvų paramos fondo inicijuoto tyrimo ataskaitoje pateikiamos ir papildomos rekomendacijos, kaip prisidėti prie Vilnios gerovės. Pavyzdžiui, įrengti perimvietes dančiasnapiams ir klykuolėms mažai lankomose žmonių vietose, stebėti Rokantiškių hidroelektrinės sukeliamus vandens svyravimus, įrengti ar atnaujinti informacinius stendus apie Vilnioje gyvenančias saugomas ir retas gyvūnų rūšis. Be to, rekomenduojama įtraukti visuomenę į Vilnelės švaros palaikymą tvarkant pakrantę, keliant inkilus ar organizuojant įžuvinimo darbus.
Vilnelė išvalyta nuo 3 tonų šiukšlių
Tyrėjai taip pat nustatė, kad Vilnios atkarpoje nuo Rokantiškių tvenkinio iki Belmonto užtvankos galėtų būti susikaupę apie 3 tonas žmogaus paliktų šiukšlių. Rugsėjo viduryje narų komandai jau valant šią atkarpą, buvo aptikta apie trisdešimt traktorių, sunkvežimių ir lengvųjų automobilių padangų, visiškai sveikas priekinis mašinos stiklas bei kelios vaikiškos kuprinės.
„Vandenyje yra daug iš išorės nematomos gyvybės, kuriai reikia padėti. Vilnius yra vienintelė Europos sostinė, iki kurios iš Baltijos jūros atplaukia neršti gausūs lašišų ir šlakių būriai. Todėl upės ekologinės būklės užtikrinimas – nepaprastai svarbus žuvų populiacijai ir kitai upėje gyvenančiai faunai ir florai. Džiaugiamės, kad „Darnu Group“ pirmieji iš verslo organizacijų ėmėsi tokios tęstinės iniciatyvos, švarinančios miesto vandens telkinius ir aplinką“, – teigia Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Vilnios tyrimams ir valymo darbams Darnių iniciatyvų paramos fondas šiemet skyrė beveik 20 tūkst. eurų.
