Nesuvokiama žala
Atliekos – jų kiekiai ir daroma žala – viena didžiausių šių dienų aplinkosaugos problemų. Ypač atkreiptinas dėmesys į milžiniškais mastais naudojamus plastikinius maišelius, kurių neigiama įtaka gamtai – didžiulė. Per metus, „Ocean Crusaders“ duomenimis, į pasaulio rinką išleidžiama per 500 mlrd. plastikinių maišelių, taigi – vienam žmogui tenka apie 150 vnt.
Didžiausia bėda ta, kad retas vartotojas susimąsto, kokią didžiulę žalą plastikiniai maišeliai daro aplinkai. Dažnam atrodo, kad jo įsigytas vienintelis maišelis – nieko nekeičia, tačiau taip nekaltai pirkdami po vieną ar kelis visi kartu prisidėjo prie šimtus kilometrų Ramiajame vandenyne besitęsiančios atliekų salos – „Didžiojo Ramiojo vandenyno šiukšlyno“. Per metus nuo plastikinių maišelių jūrose miršta per 100 000 gyvūnų, ir tai tik rastųjų skaičius. Skaičiuojama, kad dėl plastikinių maišelių sukeliamos žalos jau nugaišo ir milijonai jūrų paukščių.
„Dėl dabartinio sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekio susidaro labai daug šiukšlių ir neracionaliai naudojami ištekliai. Šiukšlėmis tapę plastikiniai pirkinių maišeliai teršia aplinką ir didina ir taip jau milžinišką vandens telkinių užteršimo šiukšlėmis problemą, keliančią grėsmę vandens ekosistemai visame pasaulyje“ – apie plastikinių maišelių sukeliamą žalą kalbėjo Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistė Ieva Klumbytė.
Pasak jos, priklausomai nuo į plastiką pridedamų priedų, jo „nebelieka“ per 5–10 metų, šiukšlių laidojimo vietose, kur jų nepasiekia saulės spinduliai ir medžiagas ardantys mikrobai, plastikinis maišelis gali išsilaikyti net 100 ir daugiau metų. Jeigu žmonės pirkiniams sudėti naudosis daugkartiniais maišeliais, labai prisidės prie aplinkos tausojimo.
Geriau, bet vis dar blogai
Lietuvoje suvartojamų plastikinių maišelių skaičius kasmet mažėja. Palyginus pastaruosius metus matyti, kad 2014-aisiais vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 40 lengvų (15–50 mikronų storio) ir apie 260 labai lengvų (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelių, o 2015 m. atitinkamai 37 ir 239.
Nors skaičius nėra labai didelis, tačiau pati mažėjimo tendencija, pasak Aplinkos ministerijos vyr. specialistės, džiugina. „Atrodytų, vienam gyventojui tenkantys skaičiai ir nedaug sumažėjo, bet šalies mastu jie gana svarūs – pernai tokių maišelių sunaudota keliomis dešimtimis milijonų mažiau negu 2014 m. Todėl tos kelios dešimtys milijonų nenugulė sąvartynuose ir neužteršė aplinkos“, – kalbėjo I.Klumbytė.
Tam, kad Lietuvai kovoti su per dideliu plastikinių maišelių vartojimu, sekasi visai neblogai, pritarė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. „Lietuva yra pavyzdinė šalis plastikinių maišelių kiekio naudojime Europos šalių kontekste. Tai yra dėl to, kad mūsų prekybos tinklai jau beveik dešimtmetį siūlo pirkėjams įvairius pakaitalus plastikiniams pirkinių maišeliams.
Plastikinis maišelis gali išsilaikyti net 100 ir daugiau metų.
Tai ir daugkartiniai medžiaginiai, vienkartiniai popieriniai maišeliai, kartoninės dėžės ir pan. Prekybos sektoriaus dalyviai įgyvendina įvairias priemones, kurios susijusios su aplinkos gerove. Tai ir reikalavimai tiekėjams dėl ekologiškesnių pakuočių, efektyvesnis jų tvarkymas, pirkėjų sąmoningumą skatinančios švietėjiškos akcijos, dalyvavimas projektuose, mažinančiuose aplinkos taršą“, – situaciją vertino ir, kaip ekologiškesne kryptimi juda prekybininkai, trumpai papasakojo direktorius.
L.Vilimas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jau keičiasi ir patys vartotojai: „Auga jų sąmoningumas. Ypač jaunų žmonių. Tą patvirtina ir vienkartinių plastikinių maišelių mažėjimo tendencijos Lietuvoje. Prekybininkų tikslas pateikti pasirinkimo alternatyvas, o nuo mūsų pirkėjų sąmoningumo priklauso, ar jie jomis naudosis ir taip prisidės prie aplinkos taršos mažinimo.“
Nors gyventojų sąmoningumas auga, o kai kuriuos nuo plastikinių maišelių pirkimo jau atbaido ir kaina, vertėtų pabrėžti ir tai, kad bėda toli gražu nėra išspręsta. Plastikinių maišelių vartojimo tendencijos mažėja, tačiau jis, „BALTMI“ pateiktais šių metų rugsėjo duomenimis, vis dar išlieka populiariausia lietuvių preke. Rinkos analizė parodė, kad plastikinį maišelį rugsėjį pirko 67 proc. visų šalies namų ūkių, iš kurių kiekvienas vidutiniškai per mėnesį parduotuvėse įsigijo 3,94 maišelio.
Rinkos analizė parodė, kad plastikinį maišelį rugsėjį pirko 67 proc. visų šalies namų ūkių.
Dėmesio bus skiriama vis daugiau
Diskusijos apie kovos su plastikiniais „gamtos žudikais“ būdus ir strategijas verda ir pasauliniu, ir Europos mastu. Prie to, savaime aišku, prisideda ir Lietuva.
Būdų, kaip mažinti plastikinių maišelių naudojimą, pasak Aplinkos ministerijos, bus ieškoma ir toliau. „Didelis plastikinių pirkinių maišelių vartojimo sumažėjimas, visuomenės sąmoningumo ugdymas yra iššūkis ne tik Aplinkos ministerijai, bet ir vaikų ugdymo bei lavinimo įstaigoms. Pažymėtina, kad vartotojų įpročio naudoti plastikinius pirkinių maišelius formavimuisi neabejotinai įtakos turi pardavėjų elgsena: jei pardavėjas juos nemokamai perleis vartotojams, jie rinksis tokius pirkinių maišelius neatsižvelgdami į tai, ar šie maišeliai jiems iš tikrųjų reikalingi“, – neabejojo Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistė.
Europos valstybėms, pasak I.Klumbytės, mažinti plastikinių maišelių vartojimą sekasi skirtingai. „Europos Sąjungos valstybėse sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekis skiriasi: Europos Komisijos atlikto vertinimo duomenimis, pavyzdžiui, Bulgarijoje vienam gyventojui tenka daugiau nei 400 vnt. plastikinių maišelių, Čekijoje – 297 vnt./gyv., Vokietijoje – 71 vnt./gyv., Liuksemburge – 20 vnt./gyv., Airijoje – 18 vnt./gyv. (ES vidurkis – 198 vnt./gyv.)“, – aiškino atstovė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad plastikinių maišelių mažinimas – visų ES valstybių tikslas. Tai daryti, pasak Aplinkos ministerijos atstovės, ES valstybes įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva.
Birželį Seime jau buvo priimti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai. Jais numatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos prekių ar produktų pardavimo vietose bus draudžiama nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis nuo 15 iki 50 mikronų.
Tokius pasikeitimus rinkoje noriai, pasak L.Vilimo, pasitinka prekybininkai. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus nuomone, įpareigojimas nuo 2018 metų apmokestinti plastikinius pirkinių maišelius teigiamai paveiks situaciją. Taip vartotojai bus skatinami rinktis mažiau gamtai žalingus, pavyzdžiui, popierinius ar daugkartinius maišelius, taigi tikimasi, kad plastikinių maišelių skaičius rinkoje ilgainiui tik dar labiau mažės.
