Teršiame, jei metame ne į tos paskirties konteinerius
„Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iš 2020 m. Lietuvos rinkai pateiktų 81048 tonų plastiko pakuočių buvo perdirbta 47618 tonų, arba 58,8 proc. pakuočių atliekų. Kita vertus, plastiko atliekos – ne vien pakuotės, ir visame pasaulyje 2020 m. tebuvo perdirbta ne daugiau kaip 10 proc. plastiko atliekų. Visa kita buvo sudeginta arba pateko į sąvartynus, virto mikroplastiku. Prie to prisidedame tiek mesdami plastiko pakuotes į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerį, tiek keliaudami po šalis, kuriose trūksta geros plastiko pakuočių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, – sako VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad plastiko taršos mažinimo tikslų geriausiai pavyksta pasiekti, kai įsitraukia visos grandys. Lietuvoje pažangą turėtų pagreitinti ir pernai priimti teisės aktų pasikeitimai: atskiriama perdirbamų ir neperdirbamų pakuočių apskaita, šioms dviem kategorijoms nustatyti skirtingi taršos mokesčiai ir skirtingos užduotys, o nuo 2025 m. apskritai nebelieka pakuočių tvarkymo užduočių, suteikiančių galimybę pasinaudoti taršos mokesčių lengvata.
„Gamintojai ir importuotojai, išleidžiantys į vidaus rinką neperdirbamas pakuotes, turės mokėti taršos mokestį. Todėl pereinamasis laikotarpis turėtų paskatinti gamintojus ir importuotus rinktis draugiškesnes aplinkai, optimalaus dydžio pakuotes“, – aiškina E.Razbadauskaitė.
PTO atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad per užstato sistemą surenkamų plastiko pakuočių dalį papildo plastikas, surinktas per bendrą komunalinių atliekų srautą, naudojant plastiko pakuočių atliekų konteinerius. 2019 metais šalyje pastarųjų plastiko pakuočių atliekų kiekis siekė 14750 tonų, 2020 m. – 17 400 t, o 2021 m. – 16 800 t.
Sumokėjome pirkdami – nemokėkime bent išmesdami
„Palyginti su kitomis ES šalimis, turime tikrai neblogai veikiančią plastiko pakuočių surinkimo sistemą. Bet ar mus tenkina esami rodikliai? Pradėti galėtume nuo vienkartinio plastiko pakuočių naudojimo mažinimo, t. y. jų atsisakydami ar keisdami daugkartinėmis pakuotėmis. Taip pat dar nemaža dalis pakuočių yra neperdirbamos. Tad gamintojams, norintiems tapti atsakingiems, visų pirma reikėtų žiūrėti, ar gali pritaikyti savo produkcijai daugkartines, o blogiausiu atveju – perdirbamas pakuotes“, – sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Prie pozityvių permainų D.Tracevičius priskiria ir tai, kad Lietuvoje susidarančios pakuočių atliekos nebeišvežamos į Pietryčių Aziją – tikėtina, dauguma yra sutvarkoma Lietuvoje ir kitose ES šalyse ir neprisideda prie gamtos taršos.
Jis atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – vis dar nemažai šalies gyventojų nerūšiuoja atliekų, tačiau tolesnis švietimas kartu su kontrole padėtų toliau gerinti gyventojų rūšiavimo įgūdžius.
Į klausimą, kas paskatintų gyventojus geriau rūšiuoti atliekas, jis sako, kad pirmiausia svarbu žmonėms priminti, kad už plastiko pakuočių sutvarkymą mes sumokame įsigydami gamintojų supakuotas prekes.
„Jeigu tas pakuotes išmetame į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, už tai mokame antrą kartą, nes už tokių atliekų išvežimą ir sutvarkymą sumoka ne gamintojai, o kiekvienas iš mūsų. Siūlyčiau rūšiuoti, nes tie, kurie gyvena individualiose namų valdose, labai greitai pajaučia, kad reikia mažiau mokėti. Daugiabučiuose gyvenant, kad pasijaustų skirtumas, reikėtų kartu su visais kaimynais susitarti gerinti rūšiavimą. Tai ne tik apsimoka, bet ir sumažina neigiamą plastiko pramonės poveikį aplinkai bei klimatui“, – pastebi VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas.
Plastiko pakuočių atliekos: ką reikėtų žinoti?
- Plastikas gaminamas naudojant neatsinaujinančius išteklius. Rinkdamiesi prekes perdirbamose plastiko pakuotėse, prisidedame prie išteklių tausojimo ir poveikio aplinkai mažinimo.
- Už plastikinės pakuotės sutvarkymą sumokame pirkdami joje supakuotą prekę. Jei tokią pakuotę išmesime ne į pakuotėms skirtą konteinerį, o bendrųjų atliekų konteinerį, teks mokėti už pakuotės sutvarkymą antrą kartą.
- Plastiko taršą sumažinsime, jei naudosime daugkartinius maišelius, indelius ar dėžutes.
- Mesdami į plastiko pakuočių konteinerį nerūšiuotas atliekas, užteršiame konteinerio turinį, sumažiname jo perdirbimo galimybes, padidiname atliekų tvarkymo išlaidas.
- Pirkdami vietinę produkciją iš ūkininkų, turime gerą galimybę įsigyti prekių be vienkartinių pakuočių, panaudodami daugkartines.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
