„Mes nuolat skaičiuojame naujas smegduobes, jų tūrį. Žinoma, pastebime aiškią koreliaciją tarp išplauto gipso kiekio ir atsivėrusių naujų smegduobių, – sako Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas. – Kadangi praėję metai buvo labai vandeningi ir dalis to vandens susigėrė į požemį, buvo ištirpinta 280 m3 gipso iš vieno kvadratinio kilometro. Krituliai (lietus arba sniegas) sudaryti iš labai gėlo vandens, o jis yra labai stipriai tirpinantis. Jei dar ir žiema bus pakankamai šilta, nebus pakankamai tvirto įšalo, vanduo ištirpins dar daugiau gipso.“
Naujiems pastatams privalomas geologinis gręžinys
Naujiems pastatams privalomas geologinis gręžinys
2017-ais metais iš karstinio regiono žemės gelmių išplautas gipso kiekis buvo rekordinis – geologai dar nėra užfiksavę tokio didelio išplauto kiekio. Tai reiškia,
Sako, negalima trankyti kumščiu į stalą trenkti, trankyti durimis – apskritai negalima garsiai bartis.
jog Šiaurės rytų Lietuvos žemės gelmėse vėl atsivėrė įvairių formų tuščios ertmės.
„Šis ištirpusio gipso stebėjimo metodas neleidžia mums atsakyti į klausimą, kurioje gi vietoje konkrečiai atsivers naujos smegduobės“, – pabrėžia J.Satkūnas.
Vis tik jei gyvenate Lietuvos karstiniame regione ir labai nerimaujate dėl savo turto ar sveikatos, geologai specialiu prietaisu – georadaru – gali nustatyti, ar po namu, kiemu, ūkiniais pastatais ar dirbama žeme susidarė ertmių, kurios bet kuriuo metu gali įgriūti. Dar tiksliau situaciją parodytų geologinis gręžinys.
J.Satkūnas primena, kad pagal šiuo metu galiojantį Statybos techninį reglamentą, prieš statant bet kokį naują statinį būtina išgręžti inžinerinį-geologinį gręžinį ir įsitikinti, kad po pastatu nėra tuštumų, kad ateityje nekiltų pavojaus įgriūti. Negana to, profesionalūs geologai turi įvertinti ne tik esamas tuštumas, tačiau ir gipso sluoksnius, kuriuos vanduo gali išplauti ateityje.
„Taip pat įvertinama, kokio storio yra danga yra virš gipsingų tirpių darinių. Jei iki gipso sluoksnio – dar 10 metrų dangos, uolienų – tokio storio sluoksnis atlaikys ir neįgrius. Tačiau jei danga iki gipsinių sluoksnių yra plona, inžinieriai arba geologai rekomenduos toje vietoje statinio nestatyti arba jį patraukti. Galima taikyti kitas antikarstinės statybos priemones. Pavyzdžiui, Biržų mokykla yra pastatyta su specialiomis sąramomis bei ištisiniais juostiniais pamatais“, – sako J.Satkūnas.
Regione negalima net garsiai bartis
Vis tik net ir sužinoję, kad po jūsų namu – tuščia ertmė, nelaimei galite pasiruošti tik sutvirtindami namo pamatus. Kokia nors medžiaga užpildyti tuščias ertmes žemėje, J.Satkūno nuomone, nebūtų efektyvu.
„Jau geriau sulaukti, kol smegduobė įgrius ir vėliau ją užlyginti“, – sako J.Satkūnas.
Smegduobės gali atsinaujinti, tačiau tai nutinka labai retai. Laimei, kol kas daugiausia kenčia turtas, o ne žmonės. Pašnekovas pastebi, kad ilgus metus šiame regione gyvenantys žmonės išmoko net į rizikingą gyvenimo realybę pažvelgti su šypsena.
Šis gamtos reiškinys primena vulkano išsiveržimą. Mes galime pasakyti, kad jis išsiverš, tačiau ar rytoj, ar po 100 metų – konkrečiau pasakyti labai sunku.
„Sako, negalima trankyti kumščiu į stalą trenkti, trankyti durimis – apskritai negalima garsiai bartis. Girdėjau pasakojimą, kai paauglys, kažko užpykęs, įšėjo į kiemą ir iš visų jėgų trenkė verandos durimis. Atsigręžė ir pamatė, kad visa veranda susmegusi. Baisiai išsigando, apibėgo namą ir atsisėdo virtuvėje kaip niekur nieko, kad tik kas nesužinotų, jog čia jo darbas“, – pasakojo J.Satkūnas.
Dar karstinio regiono krašte juokaujama, kad reikia į smegduobę pasodinti vaismedį – vėliau labai patogu surinkti obuolius ar kriaušes, kai jie visi surieda į duobės dugną. Taip pat šio regiono sodybų gyventojams neprireikia kasti tvenkinių. Jie patys randasi kieme. Tik reikia kantriai palaukti.
„Šis reiškinys kelia nepatogumų, tačiau reikia jį išnaudoti kaip privalumą. Pavyzdžiui, smegduobėse tyvuliuojantys Kirkilų ežerai yra Europinės svarbos ekologinė buveinė. Pavasariais ežerų vanduo nusidažo raudona spalva, dėl jame gyvenančių sieros bakterijų, – sako J.Satkūnas. – Vienoje iš įgriuvų pastatyta estrada. Kadangi viskas jau įgriuvę, toje estradoje galima šokti, trypti – daugiau tikrai neįgrius“, – dėsto J.Satkūnas.
Pasvalyje teka vadinamas Žalsvaslis šaltinis. Tai – itin gilus urvas, užpildytas vandeniu, iš kurio išteka trumpiausia Lietuvos upė – vos 2 metrų ilgio.
„Žalsvuoju šaltiniu prateka 50 litrų vandens per sekundę... Šis šaltinis turi kelias sales, jį itin mėgsta nardytojai-speleologai. Taigi, karstiniame regione – ne vien rizika ir pavojai“, – optimistiškai pokalbį užbaigia J.Satkūnas.
Keliai, kuriais ryte išvažiavęs, vakare gali nebesugrįžti
Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovas Julius Taminskas buvo vienas iš mokslininkų, prisidėjusių prie Geologijos tarnybos vykdytų tyrimų.
Yra kelios tokios atkarpos, pavyzdžiui, Kirkilų–Naciūnų–Pabiržės atkarpa, kelias Biržai–Pasvalys ir Biržai–Saločiai. Šiuose ruožuose smegduobės gali labai greitai atsirasti.
„Šis gamtos reiškinys primena vulkano išsiveržimą, – sako J.Taminskas. – Mes galime pasakyti, kad jis išsiverš, tačiau ar rytoj, ar po 100 metų – konkrečiau pasakyti labai sunku. Šiais metais susidarė labai daug požeminių tuštumų. Nes gipsas – it druska, jis labai lengvai tirpsta. Kuo didesnio aktyvumo zona nurodyta Lietuvos geologijos tarnybos sudarytame žemėlapyje, tuo didesnė tikimybė, kad smegduobės toje vietoje atsiras. Bet ar šį pavasarį, ar vasaros pradžioje, ar po kelių, keliolikos ar keliasdešimties metų – neaišku.“
Mokslininko teigimu, ertmė gali ilgą laiką tiesiog būti ir nesusmegti, jei virš jos – storas grunto sluoksnis arba ji – ilga, išvagojusi gruntą tuneliais, didelio tūrio nesudaro.
J.Taminskas pridūrė, kad geologijos tarnyba kiekvienais metais dar patikslina intensyviausias karstinės teritorijos zonas. Kodėl smegduobės pradeda vertis pavasarį?
„Didžiausia tikimybė joms susidaryti – kai nukrenta gruntinio vandens lygis. Iki tol vandens spaudimas iš apačios palaiko tą gruntą, vadinamąjį kraigą. Be to, prisisotinęs gipso tas tirpalas daugiau šios medžiagos netirpina. Bet kai tik lygis nukrinta, pradeda rastis smegduobės. Dažniausiai tai yra pavasario pabaiga arba vasaros pradžia“, – sako J.Taminskas.
Mokslininkas sako, kad toje vietovėje gyvenantys žmonės jau išmoko atpažinti įspėjamuosius ženklus.
„Daugiausia žalos padaroma pastatams ir komunikacijoms: keliams, visokiems dujotiekiams, naftotiekiams. Atsiradus smegduobei pastatas gali arba visai sugriūti, arba nugriūti jo dalis. Turime netgi tokių atvejų, kai kelias prasmenga ir gali ryte išvažiavęs, vakare grįždamas jau neberasti. Yra kelios tokios atkarpos, pavyzdžiui, Kirkilų–Naciūnų–Pabiržės atkarpa, kelias Biržai–Pasvalys ir Biržai–Saločiai. Šiuose ruožuose smegduobės gali labai greitai atsirasti – per kelias sekundes. Manau, kad dažnas vairuotojas to nežino“, – sako J.Taminskas.
Pašnekovas svarsto, jog šiose vietose vertėtų pastatyti įspėjamuosius ženklus vairuotojams.
Dar viena klimato kaitos atnešta problema
„Kita bėda – pastatai. Tačiau žmonės tai jau pastebi, nes prieš prasmengant pastatui ar jo daliai atsiranda tam tikras žemės suslūgimas. Dėl šio suslūgimo ant pastatų sienų atsiranda įtrūkimai. Žmonės žino, kad tai nieko gera nežada, todėl kreipiasi pagalbos – į geologus, į rajono savivaldybę“, - sako J.Taminskas.
Paklaustas apie klimato kaitą mokslininkas teigia, kad klimatas visuomet keitėsi ir toliau keisis. Akivaizdžiai pasikeitė kritulių kiekis, dėl to – ir vandens balansas grunte, todėl ir gipso išplaunama daug daugiau.
„Turime svarstyti, kaip besikeičiant klimatui prisitaikyti prie tos problemos. Nes ateityje su smegduobėmis turėsime ne mažiau problemų. O gal netgi daugiau“, – sako J.Taminskas.
Vis dėlto jis nuramino biržiečius ir pasvaliečius, kad kai visas gipsas iš požemių bus išplautas, situacija pagaliau stabilizuosis.
