Svarbus kelerių metų darbas
Dabartinis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas patvirtintas dar 2002 m., o jo sprendiniai galioja iki 2020 m. Būtent iki tada, pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento vadovo Mariaus Narmonto, privalu parengtį naują strateginės reikšmės šalies dokumentą.
„Valstybės teritorijos bendrasis planas turėtų būti pagrindinis šalies planavimo dokumentas, aukščiausias pagal visas hierarchijas. Dabartiniu planu, tiesa, naudojamasi mažiau nei turėtų būti, tačiau tam yra priežasčių. Iš tiesų pakito šių dienų valstybės vystymosi tendencijos – padidėjo emigracija, įstojome į Europos Sąjungą, susikūrėme daug vystymo prioritetų, kurie rengiant planą tikrai nebuvo numatyti. Taigi rengti naują šalies teritorijos planą ne tik natūraliai atėjo laikas, bet tai yra tiesiog labai reikalinga“, – tikino pašnekovas.
Valstybės teritorijos bendrasis planas turėtų būti pagrindinis šalies planavimo dokumentas, aukščiausias pagal visas hierarchijas.
Tikslas – suderinti visų veiklą ribotame plote
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra aukščiausias teritorijų planavimo dokumentų hierarchijoje, kiti teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų ir savivaldybių planai turi vadovautis jo sprendiniais. Būtent jame numatoma ilgalaikė šalies teritorijos vystymo perspektyva.
„Kalbant apie šio dokumento reikšmę, pirmiausia reikėtų pasakyti, kad jis yra privalomas teritorijų planavimo dokumentas. Negalima išskirti, kad jis svarbus tik vienai kuriai nors sričiai – jis yra valstybinio lygmens, kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuris svarbus tiek aplinkosaugininkams, tiek ūkininkams“, – aiškino Aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo skyriaus vyriaus specialistas Aleksandras Gordevičius.
Dokumento užduotį, pasak pašnekovo, paprastais žodžiais galime paaiškinti taip – Lietuvos teritorija yra ribota, tačiau norimų joje vykdyti veiklų daugėja. Taigi reikia suplanuoti tas veiklas taip, kad kiekviena būtų vykdoma ten, kur tai daryti geriausia, kur galėtų netrukdyti aplinkinėms veikloms, tuo pat metu kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas.
„Rengiant bendrąjį planą, siekiama išlaikyti valstybės sausumos ir jūrinės teritorijos tarpusavio bei vidinę ekonominio ir ekologinio vystymo darną. Išlaikyti pusiausvyrą, išspręsti teritorijų raidos, urbanistikos, infrastruktūros ir daugelio kitų veiklos sričių vystymo teritorinės politikos klausimus. Rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, privalu išanalizuoti ir dabartines tendencijas, nuspręsti – kurios tinkamos, o kurios ne – ir pakreipti jas viena ar kita kryptimi. Interesų ribotame plote turi labai daug veiklų – nuo ūkio, verslo iki turizmo, rekreacijos ir visas šias veiklas reikia suderinti taip, kad šalies vystymas būtų darnus“, – kalbėjo A. Gordevičius.
Būtina suderinti veiklos interesus šalies viduje, sukurti pagrindą įvairių sričių strategijų teritoriniam koordinuotumui, gerinti sąlygas investicijoms, ekonominiam vystymui.
Specialistas atkreipė dėmesį ir į aplinkosauginius bei ekologinius klausimus. Vieni iš svarbių Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo planų tikslų – gamtos išteklių tausojimas, racionalius jų naudojimas ir atkūrimas, taip pat kultūros paveldo vertybių saugojimas ir panaudojimas.
„Būtina suderinti veiklos interesus šalies viduje, sukurti pagrindą įvairių sričių strategijų teritoriniam koordinuotumui, gerinti sąlygas investicijoms, ekonominiam vystymui“, – dėstė pašnekovas.
Kadangi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas apims daugybę sričių, dokumentas bus rengiamas ir derinamas su daugeliu valstybės institucijų ir, aišku, pateikiamas visuomenei.
Dokumentą parengti siekiama kuo geriau numatant valstybės vystymo prioritetus ir strategijas, nes jo perspektyva – 2030 m. ir 2050 m.
