Kasmet išmetami milijonai plastikinių butelių, kurie sunkiai suyra ir niokoja mūsų Žemę. Be to, pasak Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės, aplinkotyrininkės dr. Dianos Miškelytės, vanduo, esantis plastikiniuose buteliuose, gali būti užterštas plastiko dalelėmis, kurios plika akimi nematomos ir yra vadinamos mikroplastiku. Jo dalelių gali būti įvairių, priklausomai nuo plastiko, naudoto butelio ir kamštelio gamybai. Yra žinoma, kad mikroplastikas teršia aplinką, kenkia žmogaus sveikatai ir gyviesiems organizmams aplinkoje.
Nepaveiktas taršos gyvybės šaltinis
Išgyventi be vandens žmogus galėtų vos kelias paras: „Vanduo palaiko žmogaus organizmo gyvybinius procesus, jis yra tirpiklis, kuriame vyksta mums gyvybiškai svarbios reakcijos ir procesai nuo ląstelės iki organo lygmens. Tinkamas kiekis vandens padeda širdžiai geriau pumpuoti kraują ir išnešioti deguonį, maistines medžiagas po audinius ir ląsteles, palaiko gerą raumenų tonusą, smegenų veiklą, virškinimą ir taip toliau. Be to, vanduo padeda pašalinti toksinus iš žmogaus organizmo, o tai tiesiogiai lemia gerą žmogaus savijautą“, – teigia mokslininkė.
Anot mokslų daktarės, visoje Lietuvoje tiekiamas centralizuotas vanduo yra iš požeminių sluoksnių ir tai yra didelė mūsų šalies vertybė. Toks vanduo dėl slūgsojimo giliuose sluoksniuose yra beveik nepaveikiamas aplinkos taršos ir yra švarus, o jeigu ir pasitaiko kokių nenaudingų mineralų priemaišų, tai vandens tiekimą vykdančios įmonės pasirūpina vandens kokybės užtikrinimu. „Vandens iš čiaupo kokybė yra griežtai reglamentuojama Lietuvos higienos normų. Vandenį tiekiančios įmonės nuolat atlieka cheminius, fizikinius, mikrobiologinius tyrimus ir tai leidžia užtikrinti gerą geriamojo vandens kokybę“, – sako ekspertė.
Toks pat – tik geriau
Tačiau svarbiausia, kad geriamajame vandenyje iš čiaupo nėra mikroplastiko dalelių, dėl kurių buvimo aplinkoje viso pasaulio sveikatos specialistai ir mokslininkai yra labai sunerimę. Dėl šios priežasties centralizuotai tiekiamas vanduo yra pranašesnis už vandenį iš plastikinių butelių. „Todėl tikrai neverta švaistyti pinigų ir pirkti vandens iš prekybos centrų buteliais ar biuruose laikyti užsakomų vandens talpų ar kolonėlių. Kiekvienas būstas turi savo vandens stotelę, jei yra prisijungęs prie miesto vandentiekio“, – šypsosi pašnekovė.
Be to, D. Miškelytė įspėja, kad neverta apsigauti ir tikėti, kad tik mineralinis vanduo iš butelio gausus naudingų mikroelementų: „Lietuvoje tiekiamas vandentiekio vanduo yra naudingas žmogui, nes jame yra įvairių mineralinių junginių, pavyzdžiui, kalcio, magnio, natrio, geležies ir druskų ir kitų medžiagų, kurios normos ribose yra naudingos žmogaus organizmui. Reiktų žinoti, kad daugeliu atvejų vanduo buteliuose yra tas pats gręžinių vanduo, tik išpilstytas į plastikinius butelius.
Neigiamas pėdsakas gamtai
Plastikinių butelių naudojimas prisideda prie labai aktualios Žemės ekologinės problemos –didėjančių plastiko atliekų ir mikroplastiko atsiradimo aplinkoje. Todėl rinkdamiesi gerti vandenį iš tokios taros – dar labiau didiname šią problemą.
„Plastiko tarša jau yra ir bus viena rimčiausių problemų ir iššūkių, su kuriais susidurs viso pasaulio žmonės. Yra sakoma, kad dabar mes gyvename plastiko amžiuje. Dėl savo ilgaamžiškumo plastiko naudojimas labai išplito, tačiau ši savybė lėmė ir tai, kad dabar mūsų aplinkoje – dirvožemyje, paviršiniame vandenyje, vandenynuose, vandens organizmuose, netgi žmogaus kūne – galima rasti plastiko atliekų arba mikroplastiko dalelių. Gyvūnai aplinkoje supainioja plastiką su maistu ir dėl to žūsta, pats mikroplastikas išskiria žalingas medžiagas į aplinką ir gali būti toksiškas gyviesiems organizmams. Todėl perkant kiekvieną naują produktą, įvilktą į plastiko pakuotę, reiktų stipriai susimąstyti, ar to tikrai reikia“, – pokalbį baigia dr. D. Miškelytė.
