Tačiau vieną kartą metuose nuožmiosios medžiotojos kardinaliai pasikeičia. Tai neršto metas, kai kelias savaites per metus lydeka ieško partnerio – ir ne vieno... Lydekos neršto metu, buriasi nedidelėmis grupelėmis, dažniausiai po 4-6 individus, ir išplaukia į ežerų ir upių seklumas – apsemtas pievas, seklias įlankėles.
Lydeka Lietuvoje paprastai neršia nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio, kai vanduo sušyla iki 4-6 °C. Nerštas kartais trunka kelias dienas, nes lydekos niekada neišneršia visų ikrų vienoje vietoje. Paprastai ikrelių skaičius būna apie 20-30 tūkstančių, tačiau trofėjinės žuvys gali subrandinti ir 200-300 tūkstančių ikrelių. Senolių žuvų neršto efektyvumas yra nepalyginamai prastesnis nei jaunesnių žuvų. Lydekų neršto sėkmė labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, o ypač vandens lygio. Lydekoms reikia kuo didesnių pavasario potvynių užlietų plotų, kur jos kuo plačiau paskleistų savo ikrus.
Deja staigus atšalimas, drastiškas vandens lygio kritimas, neršto trikdymas, žuvų baidymas dažnai itin sumažina neršto efektyvumą, o kartais net lemia neršto pramečiavimą. Deja, dar ir dabar neretai neršiančios lydekos tampa lengvu brakonierių grobiu, kurie apsiginklavę žeberklais bado šiuo metu bejėges žuvis.
Mailius priklausomai nuo vandens temperatūros išsirita po 2-3 savaičių. Pirmas 7-10 dienų dienų mailius minta kiaušinėlio turiniu, veliau tik 2 cm pasiekęs mailius jau pilnai pasirengęs tapti plėšrūnu ir vienišiumi, tačiau beveik visą gyvenimą ieškant draugijos nenugalimam gamtos šauksmui pratęsti giminę. Jei pasiseka, lydekos gali užaugti itin didelės – šiuo metu oficialus pasaulio rekordas atitenka 1983 metais sugautam 146 cm ilgio ir 30,5 kg svorio monstrui. Kaip ir visi plėšrūnai lydekos yra itin svarbi gėlųjų vandenų ekosistemos dalis, tiesiogiai ir netiesiogiai turinti žymų poveikį netgi vandens kokybei ir visai ekologinei būklei.