2019 06 14

Sausra miškuose – ne tik gaisrų rizika, bet ir medžių kenkėjų rojus

Šiemet pavojingas sausros laikotarpis, kai yra didžiulė tikimybė kilti miško gaisrams, tęsiasi itin ilgai.
Gaisras Nemenčinės miške
Gaisras Nemenčinės miške / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Aplinkos ministerijos specialistas Zbignev Glazko sako, kad šiemet miškų gaisringumas tikrai didesnis nei tokiu pat metu ankstesniais metais. Ir tai ne subjektyvus pastebėjimas, bet hidrometeorologijos tarnybos, kuri ir nustato miškų gaisringumą, duomenys.

„Duomenys apie miškų gaisringumą renkami ir pateikiami kasdien. Jau antrą mėnesį fiksuojama labai aukšta gaisringumo klasė. Prieš kelias savaites daugiau nei trečdalyje šalies teritorijų buvo aukščiausia – 5 gaisringumo klasė. Po lietaus situacija buvo kiek pagerėjusi, bet dabar ir vėl, kylant oro temperatūrai, didėja gaisrų pavojaus rizika. Šiuo metu beveik pusė Lietuvos yra 4 gaisringumo klasės, prognozuojama, kad kitomis dienomis tokių teritorijų tik daugės“, – sako pašnekovas ir primena, kad aukščiausia yra 5 miškų gaisringumo klasė. Tai reiškia, kad esant tokiai situacijai savivaldybės turi teisę uždrausti lankytis miškuose.

Valstybinių miškų urėdijos, miško apsaugos specialistas Dainius Adžgauskas papildo kolegą sakydamas, kad didžiausias pavojus miškams pietų ir pietryčių Lietuvoje. Vakarinėje ir centrinėje šalies dalyje dar kai kur ir trečioji miškų gaisringumo klasė: „Tačiau gaisrų pavojus visur realus ir didelis. Šiandien miško gaisrų statistiką turime tokią: birželio 10-12 dienomis Lietuvos miškuose užfiksuota 13 miško gaisrų. Ugnis pažeidė 1,8 ha miško plotą. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 13 d. Lietuvos miškuose užregistruota 199 miško gaisrai 179,20 ha plote, kai 2018 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 141 miško gaisras 78,42 ha plote.“

Nors visi kilę gaisrai lokalizuoti, sustabdyti, tačiau kiekvienas naujas miško gaisras potencialiai gali išplisti į didžiulius plotus esant tokioms oro sąlygoms.

Klimato pokyčiai – greiti ir akivaizdūs

„Dar pažvelgus keletą metų atgal, pavyzdžiui, 2017-ieji metai buvo gerokai palankesni visai gamtai. Pavasarį ir pirmaisiais vasaros mėnesiais buvo žymiai daugiau kritulių, gaisringumo pavojus irgi nebuvo toks didelis“, – prisimena Z.Glazko.

Jis sako, kad kasmetinis pavasarinis žolės deginimas sukelia miškų gaisrus, tai, deja, kartojasi kasmet, tik ne tokia apimtimi, kaip buvo šiemet: „Šie metai tikrai išsiskiria, situaciją pablogina ir tai, kad žiemą buvo ypač mažai sniego, o pavasarį – lietaus. Taigi, drėgmės trūko nuo pat pavasario pradžios, todėl ir degė miškai taip smarkiai.“

Sausra sudaro ypatingai puikias sąlygas plisti miškų kenkėjams.

Kitas neramus metas aplinkosaugininkams bei ugniagesiams – tai vasara, kai miškuose atsiranda uogos, grybai.

„Tada, deja, ir vėl padaugėja miškų gaisrų būtent dėl žmogaus kaltės, dėl neatsargaus uogautojų ar grybautojų elgesio su ugnimi“, – apgailestauja Z.Glazko.

Pašnekovas sako, kad sausra sudaro ypatingai puikias sąlygas plisti miškų kenkėjams, nuo kurių kenčia visi miškai, tačiau ypač intensyviai kenkėjai puola eglynus bei pušynus. Pažeisti medžiai nusilpsta ir gali žūti.

Ar skirtingai kyla gaisringumas senuose miškuose ir tuose, kur daug plynų ar atvejinių kirtimų?

Z.Glazko nemano, kad reiktų sieti miškų gaisringumą su miškų kirtimo būdu: „Didžiausią įtaką miško gaisringumu turi drėgmės kiekis. Svarbu ir iškritusių kritulių kiekis, ir gruntinio vandens lygis, ar jis aukštai, ar žemai, taip pat kokie medžiai miške dominuoja. Po spygliuočiais miško paklotėje kaupiasi spyglių sluoksnis ir tai yra degi medžiaga, paspartinanti liepsnų plitimą“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gaisras Nemenčinės miške
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gaisras Nemenčinės miške

Gaisras – pavojus ir gamtai, ir žmogui

Pasak pašnekovo, labai mažai kritulių ir sausra miškuose yra labai pavojingi. Todėl labai prašome gamtoje būti labai atsargiems, jokiu būdu nemėtyti neužgesintų nuorūkų, degtukų. Reiktų sekti informaciją, nes jei ir toliau bus tokie sausi ir karšti orai – gali būti, kad miškų gaisringumas pasieks aukščiausią, penktą klasę ir savivaldybės turės teisę apriboti lankymąsi miškuose. Prie pagrindinių kelių, takų, vedančių į miškus, tada atsiranda informaciniai ženklai, kur nurodyta, jog lankytis miškuose draudžiama.

Z.Glazko teigimu, tokiu atveju reiktų paisyti ženklų ir į miškus neiti bei nevažiuoti: „Toks draudimas yra prevencinė priemonė, nes statistika rodo, kad daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl žmogaus kaltės, dalis yra tyčinių padegimų, bet didžioji dalis dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.“

Ir nors kol tokių ženklų nėra, galima būti gamtoje, tačiau reiktų ypatingai atsargiai elgtis su bet kokia ugnimi, o geriausia – jos nedegti.

Miško gaisras visada yra ne tik didžiulis nuostolis gamtai, bet ir didelis pavojus miške esantiems žmonėms. Dūmai pasklinda labai didelėje teritorijoje, kartais sunku suvokti, kurioje pusėje dega miškas ir į kurią pusę reiktų trauktis.

Ką daryti pamačius miške dūmus, ugnį?

„Žinoma, pirmiausia skambinti BPC telefonu 112, – sako Z.Glazko, – tačiau jei gaisro židinys mažas, tik pradeda paklotė rusenti, galima užplakti ugnį eglišakėmis ar užtrypti kojomis. Tačiau jei gaisras didesnis, reiktų kuo skubiau pasišalinti, į tą pusę, iš kurios pučia vėjas, kad neapsinuodyti dūmais ir nepatekti į gaisro židinį.“

Kai kepina karščiai, prasminga susilaikyti nuo išvykų į miškus, o ilsintis gamtoje nebūtina ką nors kepti, grilinti. Nukritusi nuorūka ar spragtelėjusi žiežirba gali sukelti didelį miško gaisrą.

D.Adžgauskas sako, kad nors kol kas neuždrausta lankytis miškuose, bet labai prašome juose elgtis atsakingai: „Ne tik nemėtyti nuorūkų ar degtukų, neįsitikinus, kad jie tikrai gerai užgesinti, bet ir nepalikti jokių šiukšlių. Juk net nuo įkaitusių stiklo šiukšlių gali kilti gaisras. Jei buvo kūrentas laužas – o tą daryti galima tik tam skirtose vietose – būtina jį gerai užgesinti, nepalikti rusenančios nei mažiausios kibirkštėlės, būtina laužavietę užpilti žemėmis arba vandeniu.“

Ringailė A. Sudeikytė/Ramuvos miškas. Stiklainis šalia išdygusi voveraitė. Aplink mėtėsi ir į samanas įstrigusios kyšojo stiklo šukės, taip keldamos ne tik gaisro pavojų miškui bet ir gyvūnams.
Ringailė A. Sudeikytė/Ramuvos miškas. Stiklainis šalia išdygusi voveraitė. Aplink mėtėsi ir į samanas įstrigusios kyšojo stiklo šukės, taip keldamos ne tik gaisro pavojų miškui bet ir gyvūnams.

Kita vertus, kai kepina tokie karščiai, prasminga susilaikyti nuo išvykų į miškus, o ilsintis gamtoje nebūtina ką nors kepti, grilinti. Juk bet kuri nukritusi nuorūka ar spragtelėjusi žiežirba gali sukelti didelį miško gaisrą.

„Jei situacija miškuose nesikeis, kitą savaitę kreipsimės į savivaldybes prašydami riboti lankymąsi miškuose. Net jei ir palytų trumpas lietus, jo nepakanka, kad sumažėtų miškų gaisringumas. Reikia pakankamai ilgo lietaus, gerai palyti turi bent visą pusdienį. Nepakanka, kad nušniokščia viena liūtis, krituliai ne taip greitai pasiekia miško paklotę, kai viskas taip išdžiuvę reikia ilgesnio laiko, kad lietus atgaivintų gamtą“, – primena pašnekovas.

Tai patvirtino ir vakar dienos situacija. Nors smarkiai lijo daugelyje vietų, tačiau miško gaisrų pavojus žymiau sumažėjo tik vakariniuose rajonuose, Pietryčių Lietuvoje ir toliau išlieka IV miškų gaisringumo klasė, t. y. didelis miško gaisrų pavojus http://www.meteo.lt/lt/misku-gaisringumo-klases-prognozes. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad savaitgalį išliks panaši situacija – vyraus ketvirtos, vietomis bus pirmos, antros ir trečios klasės miškų gaisringumas.

Miškų gaisringumas
Miškų gaisringumas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis