Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad šis tyrimas prasidėjo nuo ministerijos iniciatyvos skatinant darbuotojus aplankyti įvairias ministerijai pavaldžias institucijas. Lankantis Molėtuose pastebėta, kad reikėtų detaliau patikrinti šio rajono privačius miško žemės sklypus.
„Mes patikrinome 25 objektus ir 13 užfiksavome pažeidimus. Vadinasi, daugiau negu pusėje. Tai – akivaizdus įrodymas, kad tokios (rekreacinės) teritorijos yra vienos rizikingiausių pažeidimų prasme. Ką radome miško paskirties sklypuose? Dažniausias pažeidimas, kai stoginės ar pavėsinės virsta nameliais. Kitaip tariant, miškotvarkos projekte numatoma įrengti pavėsinę, o ji netikėtai pastatoma visomis keturiomis uždaromis sienomis. Manome, kad tie nameliai yra nuomojami poilsiautojams. Tokių statinių miško paskirties žemėje apskritai negali būti. Leidžiama statyti tik pavėsines arba sandėliukus įrankiams susidėti“, – kalbėjo M.Norbutas.
Netrukus laikinai aplinkos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas parengė įpareigojimą visoms kontroliuojančioms institucijoms sustiprinti teritorijų kontrolę miškuose, į savo darbų planus įtraukti daugiau patikrinimų teritorijose, kurios yra vaizdingose vietose, prie ežerų.
Tyrimų metu taip pat užfiksuota, kad gavę leidimą išsikasti kūdrą miške, savininkai šį dirbtinį vandens telkinį padaro daug didesnį, nei leista.
„Dar daugiau: kai šie savininkai buvo iškviesti ir įpareigoti sumažinti minėtą kūdrą, miško sklypas labai greitai buvo parduotas. Žinoma, naujieji savininkai buvo labai nemaloniai nustebinti. Todėl rekomenduoju visiems, prieš įsigyjant sklypą tikrinti informaciją, kreiptis į Žemės tarnybą ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Žinoma, naujieji savininkai gali kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo“, – sako M.Norbutas.
Kitaip tariant, miškotvarkos projekte numatoma įrengti pavėsinę, o ji netikėtai pastatoma visomis keturiomis uždaromis sienomis. Manome, kad tie nameliai yra nuomojami poilsiautojams.
Tose vietose, kur miško sklypas ribojasi su ežeru, „išdygsta“ kubilai, miško paklotė užpilama smėliu, įrengiamas paplūdimys. Aplinkos viceministras primena, kad tokių pakeitimų miškuose taip pat negali būti.
„Visos institucijos čia dirba bendrai: Miškų tarnyba kontroliuoja, kokie veiksmai atliekami privačiuose miškuose; statybos inspekcija fiksuoja statybos pažeidimus, aplinkosaugininkai stebi, ar teritorijoje nepasklido kokia nors tarša. Šios institucijos turi planinius patikrinimus ir taip pat reaguoja į skundus. Tiesa, patikrinimai dažniausiai vykdomi stambesnėse teritorijose ir objektuose, o galimybių patikrinti daug smulkių objektų nėra, nes tiesiog nėra tiek žmonių“, – kalbėjo aplinkos viceministras.
Patys pažeidėjai į tarnybų pranešimus reaguoja įvairiai: du iš jų jau spėjo ištaisyti padarytus pažeidimus, kiti netgi neatvyko į Miškų tarnybą.
Šiemet Aplinkos ministerija minėtas institucijas įpareigojo įvertinti teritorijų riziką, pavyzdžiui, jau įsitikinta, kad vaizdinguose miškuose egzistuoja didesnė rizika, kad bus padaryta daugiau statybos pažeidimų.
„Tad į tas teritorijas patikrinti bus vykstama dažniau, į kitas galbūt – rečiau, nes viską patikrinti yra fiziškai neįmanoma. Šiemet Aplinkos apsaugos departamentas taps atsakingas už kontrolę miškuose, o Valstybinė miškų tikrins kadastro duomenis, t.y. ar konkretus sklypas tikrai yra miško paskirties. Taip vietoje dviejų tarnybų viena taps atsakinga už fizinius patikrinimus miškuose, į tai bus sutelktos visos aplinkosaugininkų jėgos“, – apie pokyčius pasakojo viceministras.
Patys pažeidėjai į tarnybų pranešimus reaguoja įvairiai: du iš jų jau spėjo ištaisyti padarytus pažeidimus, kiti netgi neatvyko į Miškų tarnybą, gavę pareigūnų kvietimą. Jei jie ignoruos ir antrąjį kvietimą atvykti, gali būti atvesdinti policijos pareigūnų.
Nustačius pažeidimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, ir šis turi per nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą pažeidimus pašalinti.
Planuoja daugiau reidų
Viceministras svarsto, kad panaši pažeidimų grėsmė galėtų kilti Ignalinos ir kituose ežerais gausiuose rajonuose.
„Miško gūdumoje labai retai gali atsirasti kokia nors sodyba, pirtelė, ten nėra nutiesta jokių elektros tinklų. Todėl ir statiniai kyla ten, kur graži vieta ir paprasta pasistatyti statinį“, – sako M.Norbutas.
Miško įstatymas draudžia statybą miško žemėje, išskyrus medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statybą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė 15min sakė, jog inspekcija pagal savo metinius veiklos planus arba teisėsaugos institucijų prašymus vykdo reidus. Jų metu be perspėjimo patikrinama tam tikra teritorija ir nustatoma, ar toje teritorijoje vykdomos statybos, ar jos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
„Šiuo metu inspekcijoje yra rengiami 2019 – metų darbo planai, bus numatytas planinis reidų skaičius šiems metams. Atsižvelgdama į reidų metu nustatytų pažeidimų mastą, miškų, taip pat parkų, vandens telkinių ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, inspekcija vykdys aplinkos ministro pavedimą ir atkreips didesnį dėmesį planuodama reidus galimai neteisėtoms statyboms išsiaiškinti miško paskirties sklypuose“, – žadėjo L.Luščiauskaitė.
Ji priminė, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis draudžia statybą miško žemėje, išskyrus medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statybą.
Nustačius pažeidimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, per nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą pažeidimus pašalinti.
Pažeidėjas turi pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius. Kitas variantas: nugriauti statinį, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
„Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima“, – patikslino L.Luščiauskaitė.
Miško savininkas: atvykę iš kito rajono savininkai neturi kur pernakvoti
Publikavus šią temą su redakcija susisiekė privataus miško savininkas. Jis teigė, kad miškų savininkai turi eilę prievolių – mišką prižiūrėti, retinti, atsodinti, valyti išvartas po audrų. Jei savininkas negyvena šalia miško (atvyksta iš kito rajono), atvykęs apsistoti gali tik palapinėje arba ieškoti artimiausios kaimo sodybos (kas kainuoja). Dar vienas sprendimas – važiuoti namo ir kitą dieną atvykti vėl.
„Jei miško paskirties žemė yra potencialiai rekreacijai skirtoje vietoje, miško savininkas gali paruošti miškotvarkos projektą (už savo lėšas), pasitvirtinti atsakingose institucijose ir įgyja teisę numatytoje rekreacinėje teritorijoje už savo lėšas įrengti poilsiavietę, išvalyti pakrantę (nuo menkaverčių krūmų), pastatyti pavėsinę/es, laužavietę, biotualetą, sandėliuką. Bet vėlgi – jokio minimalaus miško priežiūros namelio pasistatyti negali“, – šiuo metu galiojantiems teisės aktams nepritarė miško savininkas.
Jo teigimu, tokioje situacijoje miško sklypai „apauga“ įvairiais laikinais statiniais – iš plėvelės įrengtomis pirtelėmis, sandėliukais, pastogėmis, kur dvi sienos stacionarios, o kitos dvi – iš bet ko.
„Jeigu tik miško savininkas bando pastatyti kažką minimalaus, bet labiau estetiško – tinkamo pernakvoti, kad ir be jokių komunikacijų (nepažeidžiant miško paklotės), seka patikrinimas, nurodymas nugriauti arba pertvarkyti į pavėsinę ir/arba sandėliuką. Galima būtų atsižvelgti į Skandinavijos šalių praktiką, kur žmonės gyvena, poilsiauja miškuose ir ten statybų taisyklės, kad ir griežtos, bet aiškiai reglamentuotos“, – svarsto miško savininkas.
