Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 11 19

Selemonas Paltanavičius: dalį rudens darbų gali atlikti sliekai

Vėlų rudenį aplinkos tvarkymas įgauna rafinuotas formas – skubame genėti medžius ir krūmus, šienauti dirvonų žolę bei grėbti, šluoti nukritusius lapus.
Obels lapas slieko tuoj bus įtrauktas po žeme
Obels lapas slieko tuoj bus įtrauktas po žeme / S.Paltanavičiaus nuotr.

Medžių lapų grėbimas kiekvieną rudenį tampa visuotiniu reiškiniu. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek hektarų taip nušluojama, kiek kubų ir tonų lapų išverčiama pašaliuose. Tačiau ar visada to reikia? Ar didelis mūsų uolumas, ypač ten, kur jis nebūtinas, nėra žalingas gamtai?

Kad lapus reikia nugrėbti, nušluoti nuo tako ar kelio – aišku visiems: taip saugiau vaikščioti ir važinėti. Tačiau ar lapai turi būti pašalinami iš po medžių, iš parkų, sodų? Ar reikia išgrėbstyti prie sodybos esantį miško pakraštį?

Gamtoje nėra nieko nereikalingo. Net ir savo misiją atlikę lapai (medžiai pro juos kvėpavo, garino drėgmę, šalino nereikalingas medžiagas) nukritę netampa „atlieka“. Visų pirma, jie yra būtinas, medžių šaknis šildantis ir drėgmę saugantis kilimas. Tarp lapų ir po jais esanti drėgmė palanki nukritusioms sėkloms – kuo ilgiau jos bus gyvybingos, tuo didesnė išliks sudygimo galimybė pavasarį.

S.Paltanavičiaus nuotr./Sliekai poruojasi
S.Paltanavičiaus nuotr./Sliekai poruojasi

Tačiau ar kada susimąstėte apie tai, kur dingsta visi seniau nukritę medžių lapai? Jie gana tvirti, tad per daugelį metų jų turėtų susikaupti storas sluoksnis. To nėra, paprastai jau pavasariui įpusėjus lapų ant žemės nebūna, arba jie „išnyksta“ iki vasaros pradžios. Lapus „utilizuoja“ jais mintantys sliekai, kurie yra vieni aktyviausi mūsų aplinkoje esančių organinių medžiagų skaidytojai.

VIDEO: Medžio lapas

Lietuvoje gyvena daugiau kaip 20 rūšių sliekų, jie skiriasi savo dydžiu ir užimamomis buveinėmis. Tačiau visi jie maitinasi augalams jau nereikalingomis jų dalimis. Lapai, lietaus priploti prie žemės ir suminkštėję nuo drėgmės, sliekams yra tinkamiausias maistas. Paprastai sliekas iš urvelio iškiša priekinę savo kūno dalį ir nutvėręs lapą jį įsitraukia gilyn.

Jau dabar galima rasti vietas, kur apie stambaus slieko urvelį lapų nėra – visi jie įtraukti ir suvirškinti. Mums tik atrodo, kad sliekas nėra stiprus – kiekviename narelyje jis turi šerelius, gerinančius sukibimą su gruntu ar urvelio sienelėmis, o raumenų pulsavimo pagalba maistą nesunkiai nusineša ten, kur saugu. Lapas praeina visą virškinimo sistemą, kuri yra gana sudėtinga – iš burnos į ryklę (joje paveikiamas humuso rūgštį neutralizuojančiais fermentais), pro stemplę ir gurklį – į skrandį, iš skrandžio pro žarnas pasiekia analinę angą ir pašalinamas. Žinoma, pašalinami tik mineralinio substrato trupiniai, taip pat amoniakas, šlapalas – visa tai, ko reikia dirvožemiui ir augalams.

Ypač palankaus dirvožemio kvadratiniame metre gali gyventi iki 200–400 sliekų. Žinoma, jie purena dirvą, ją aeruoja ir tręšia. Jeigu sliekai rastų pakankamai yrančių augalų dalelių, nukritusių lapų, toks dirvožemis būtų labai derlingas, naudingas mums ir gamtai. Taigi, ten, kur lapai jums netrukdo, palikite juos. Gamtoje tikrai rasis gyvūnų, kurie jiems yra ne atlieka, o maistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?