Pagal klimatą šildančių dujų išmetimą lenkiame kaimynes
Projektas, kurio metu penkios Baltijos ir Rytų Europos šalys sulaukė ekspertų rekomendacijų pavadintas „Nordic Green to Scale for countries“ („Plėskime Šiaurės šalių žaliąsias iniciatyvas kitose šalyse“). Ekspertai vertino Šiaurės šalyse jau įgyvendinamų priemonių (kogeneracija, vėjo, saulės energetika, energijos efektyvumo didinimas pramonėje, elektromobiliai, biodegalų panaudojimas transporte, viešųjų ir gyvenamųjų pastatų renovacija, bioenergetika, miškų atsodinimas ir degradavusių žemių atstatymas, mėšlo tvarkymas), skirtų klimatą šildančių dujų mažinimui, potencialą ir kaštus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Ukrainoje.
2016 m. Estija, iš Baltijos šalių turinti mažiausiai gyventojų, į aplinką išmetė – 19,6 megatonos Lietuva – 20,1 megatonos, Latvija – 11,3 megatonos šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Parengtoje studijoje kiekvienai šaliai pasiūlytos priemonės, kurios sąlygoja didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sutaupymus ir pateiktos rekomendacijos už aplinkosaugą atsakingiems politikams.
Ekspertų skaičiavimais, Lietuva gali beveik 6 megatonomis (kas atitinka 6 milijonus tonų) sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o tai būtų dvigubai didesnis kiekis, nei šiuo metu išmeta visa Islandija.
Rekomendacijų rengėjai atskaitos tašku pasirinko 2030-uosius metus ir kiek būtent tais metais sumažėtų išmetamas ŠESD kiekis, jei būtų įgyvendintos siūlomos priemonės.
Apskaičiuota, jog visose 5-iose šalyse bendrai sprendimai, galintys padidinti pastatų energinį efektyvumą sutaupytų daugiau nei 50 megatonų klimatą šildančių dujų. Antroje vietoje pagal sutaupytą išmetamų teršalų kiekį – energijos taupymas pramoniniuose objektuose ir vėjo energetikos plėtra.
Dažniausiai investicijos į švaresnes technologijas reikalauja didelių lėšų, tačiau investicijų į pastatų energinį efektyvumą atveju, ekspertų skaičiavimais, būtų sutaupyta apie 3 milijardais eurų daugiau nei investuota (visose penkiose tirtose šalyse).
Vis tik rekomendacija, kurią pateikia skandinavai pastatų energijos efektyvumo didinimo srityje Lietuvoje jau įgyvendinama: tai viešųjų ir daugiabučių pastatų renovacija. Rekomendacijų rengėjai taip pat pataria šviesti būstų savininkus, rengti seminarus ir mokymus namų bendrijų nariams.
2016 m. Estija, iš Baltijos šalių turinti mažiausiai gyventojų, į aplinką išmetė – 19,6 megatonos Lietuva – 20,1 megatonos, Latvija – 11,3 megatonos šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Lenkija ir Ukraina šioje srityje keliagubai lenkia Baltijos šalis – Lenkija išmeta apie 357 megatonas CO2, Ukraina – 308,6 megatonos taršių dujų.
Ragina investuoti į vėjo jėgainių parkus ir pašalinti administracines kliūtis jiems statyti
Įvertinant iš atsinaujinančių energijos išteklių gaunamos energijos dalį, pirmauja Latvija, kurioje daugiau nei 37 % energijos gaunama neteršiant aplinkos. Antroje vietoje – Lietuva (kiek daugiau nei penktadalis visos sunaudojamos energijos), trečioje – Estija. Lenkijoje tik 8,8 proc. energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių .
Toliau ataskaitoje pateikiama sprendimų analizė kiekvienai šaliai atskirai. Šiaurės šalių ekspertų skaičiavimais, vėjo energetikos plėtra Lietuvai padėtų 17 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą, aplinka nebūtų teršiama beveik 3 megatonomis šių dujų.
Beveik viena megatona mažiau klimato kaitą skatinančių dujų išmestume atnaujinę senus pastatus, statydami juos aukštesnės energinės klasės.
Vėjo energetikos srityje Lietuvai patariama sumažinti administracinius ir techninius barjerus vėjo jėgainių statybai, siekti pritraukti investicijų vėjo jėgainių parkams, investuoti į elektros tiekimo tinklą, kad šių jėgainių pagaminta energija būtų lengvai panaudojama. Galiausiai – šviesti vietos gyventojus apie vėjo jėgainių poreikį.
Rekomendacijas rengusi Suomijos inovacijų agentūra „Sitra“ teigė, jog 10 aktualiausių priemonių Baltijos ir Rytų Europos šalims buvo atsirinktos iš daugiau nei 30 priemonių, įvertinant, kas suteiks daugiausia naudos ir turės didžiausią įtaką lyginant su reikiamomis investicijomis.
Kiti sprendimai (kurie Lietuvoje, ekspertų skaičiavimais, nebūtų labai efektyvūs): saulės energetika, mėšlo apdorojimas biodujų gamybai, miškų atsodinimas ir degradavusių žemių atstatymas, elektromobiliai, biodegalai, biokuras pastatų šildymui, termofikacinių elektrinių statyba.
K. Navickas: nebūčiau toks optimistas dėl šių skaičiavimų
Rekomendacijų pristatymo renginyje lankęsis Aplinkos ministras Kęstutis Navickas dėkojo už naudingus pasiūlymus ir teigė, jog yra daugybė sričių (plastiko tarša, tarša mikroplastiko dalelėmis), kuriose Rytų Europos šalims ir Lietuvai vertėtų bendradarbiauti su Skandinavijos šalimis.
„Manau, kad pateikti pasiūlymai yra realistiški ir gali būti įgyvendinti. Juos pritaikę pasieksime ne tik klimato kaitos tikslų, aplinkosauginių tikslų, tačiau ir kelsime ekonomiką, sukursime daugiau naujų darbo vietų, pasieksime didesnės energetinės nepriklausomybės. Įdomu, palyginti skirtingų sprendimų poveikį ir kaimyninėms šalims – šie duomenys mums padės diskusijose rasti papildomų argumentų.
Mes sutinkame, kad pastatų energinio efektyvumo didinimas yra vienas iš prioritetų ir jau ėmėmės įgyvendinti pokyčius šioje srityje: taikome valstybės paramą finansuodami daugiabučių renovacijos projektus, ruošiamės kvartalinei renovacijai, šiemet pirmąjį projektą renovavome iki A+ energinės klasės“, – kalbėjo K. Navickas.
Vis tik baigdamas savo kalbą jis užsiminė, kad ministerijos skaičiavimai, kokį kiekį ŠESD dujų sutaupytų įgyvendinti renovacijos projektai, nėra tokie įspūdingi ir tokie optimistiški, kaip aprašyta suomių inovacijų agentūros „Sitra“ rengtoje apžvalgoje.
„5,9 milijonų tonų sutaupyto CO2 ir kitų šiltnamio efektą skatinančių dujų? Tikrai, įspūdingi skaičiai. Bet mes, lietuviai, juk visuomet šiek tiek pesimistai“, –
Šiaurės šalių ekspertų skaičiavimais, vėjo energetikos plėtra Lietuvai padėtų 17 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą, aplinka nebūtų teršiama beveik 3 megatonomis šių dujų.
baigdamas savo kalbą abejonę prognozėmis išreiškė Aplinkos ministras.
Ministro patarėja Gintarė Krušnienė moderavusi rekomendacijų pristatymo renginį Šiaurės ministrų taryboje bei diskusiją, kurioje pasisakė ataskaitos rengėjai, iš jų neišgavo konkretesnių patarimų, ką Lietuva turėtų daryti, kad pasiektų išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslus Lietuvai daugiausia susirūpinimo keliančiuose transporto ir žemės ūkio sektoriuose.
15min.lt ji sakė, kad rekomendacijos yra labiau bendro pobūdžio. Jos parengtos tik Šiaurės ministrų tarybos iniciatyva ir Lietuva gali, tačiau neįsipareigoja į jas atsižvelgti.