Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2021 04 12

Šiltai peržiemojusios Rokiškio tvenkinyje vėl pasirodė juodosios gulbės

„Kovo paskutiniosiomis dienomis, kai prasidėjo atšilimas ir ėmė greitai tirpti ledas, gulbės sugrįžo į tvenkinį. Jos žiemojo muziejuje, specialiai paruoštose patalpose, vienoje iš jų yra baseinėlis, jo vanduo nuolat keičiamas, gretima patalpa skirti paukščiams pasivaikščioti, paskraidyti“, – sakė Rokiškio muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas Valentinas Skeirys.
Juodosios gulbės
Juodosios gulbės / Rokiškio krašto muziejaus nuotr.

Krašto muziejus balandžio 1-ąją, Melagių dieną, neapsiėjo be pokštų – paskelbė, kad juodosios gulbės padėjo du kiaušinius. Nors melagystė buvo greitai atskleista, ja spėjo patikėti ne vienas rajono gyventojas.

„Skambino keli žmonės ir klausė, ar tikrai gulbės padėjo kiaušinius, todėl iškart teko atskleisti, kad tai – balandžio 1-osios pokštas. Įprastai juodosios gulbės kiaušinius deda šiltuoju metų laiku – gegužės pabaigoje–birželį, o peri 40 dienų, todėl jaunikliai įprastai išsirita liepos mėnesį. Kartais juodosios gulbės kiaušinius padeda rudenį, rugsėjo mėnesį. Tačiau šios rūšies gulbių neketiname veisti, pagal įstatymą tai invazinė rūšis, todėl ir negalime leisti joms daugintis“, – pasakojo Ūkio skyriaus vedėjas.

Gyventojai jau vaišina gulbes skanumynais, teiravomės V.Skeirio, kuo gulbių nevalia šerti.

„Pastebėjome, kad gulbėms labiausiai patinka pienės. Kai jos žydės, tai bus pačios skaniausios vaišės. Šie paukščiai taip pat mėgsta salotinius augalus, todėl į lesalus tarkuojame morkų, kopūstų. Paukščiams netinka rauginti, perdirbti produktai“, – atskleidė V.Skeirys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos