Taip pradėtas įgyvendinti žiedinės ekonomikos paketas, suorganizuotos konsultacijos su visuomene dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, rengiami planai, kaip kuo greičiau užbaigti „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo steigimą. Vis dar laukiame darbų ir sprendimų, kuriuos diktuotų ne gresiančios baudos – viliamės jų pamatyti per ateinančius kelis mėnesius.
Giriame
Sveikiname šios Vyriausybės programos įsipareigojimą „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus“. Programos įgyvendinimo planas atliepia svarbiausius Žaliojo kurso prioritetus, nors ir išlieka neaiškumas dėl pagrindinės ekonomikos augimo krypties – aukštos pridėtinės vertės ar žaliosios. Vis dėlto, programinės nuostatos tėra tik pirmas žingsnis. Kur kas svarbesnis bus kryptingas ir atkaklus jų įgyvendinimas.
Džiugu, kad įsisenėjusios problemos pradedamos spręsti ir kad, atrodo, rimtai žiūrima į europinius įsipareigojimus. Daug vilčių dedame į prasidedantį Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimą. Jam pasirinktas naujas organizavimo metodas, kuris turėtų sudaryti galimybes kokybiškiau įtraukti daug platesnę visuomenės dalį. Nacionalinį susitarimą dėl miškų matome kaip bene pirmąjį galimą ambicingą aplinkosauginį susitarimą, inicijuotą politikų ir visuomenininkų Lietuvoje, o ne vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai.
Kritikuojame
Per pirmąsias šimtą naujos Vyriausybės dienų įspūdingų darbo rezultatų tikėtis negalima, tačiau jų pakanka naujiems veiklos ir bendradarbiavimo principams atsirasti. Patirtis rodo, kad dažniausiai Vyriausybės veiklos pradžioje užduotas tonas išlaikomas visus ketverius metus. Deja, pastebime, kad Aplinkos ministerijos slenkstį ir toliau dažniau mina verslo ir ūkio atstovai nei viešajam interesui atstovaujantys nevyriausybininkai. Iš viešai prieinamos informacijos apie aplinkos ministro Simono Gentvilo darbotvarkę matyti, kad nuo darbo pradžios ministras rado laiko vos 4 susitikimams su viešąjį interesą ginančiomis NVO, kai su verslo ar ūkio atstovais pavyko susitikti daugiau nei 30 kartų.
Nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms aplinkosaugos srityje, buvo suorganizuotas bendras susitikimas su vos keliomis minutėmis skirtomis pasisakyti kiekvienai iš organizacijų. O ministrui susitinkant su verslu, susitikimas dažnai skirtas vienos įmonės atstovams. Viliamės, kad šiai Vyriausybei ateityje pavyks labiau atsižvelgti į pilietinės visuomenės ir jai atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų balsą.
Siūlome
Pastaraisiais metais visuomenės, ypač jaunimo, dėmesys aplinkosaugai auga. Natūralu, kad gyventojai siekia būti labiau įtraukti ir į priimamus sprendimus. Naujai rengiamų teisės aktų, strategijų derinimas, viešosios konsultacijos, konsultacinės tarybos, komitetai ir darbo grupės yra pagrindiniai kanalai nevyriausybinėms organizacijoms ginti viešąjį interesą. Deja, naujai sudaromi komitetai, komisijos ir darbo grupės savo sudėtimi dažnai išlieka nereprezentatyvūs.
Pavyzdžiui, naujai sudarytoje Miškų konsultacinėje taryboje viešąjį interesą ginantys nevyriausybininkai sudaro vos 2 iš 19 tarybos narių, kai verslo ir miškų ūkio atstovų – net 7. Šioje taryboje ir vėl siūloma sprendimus priimti balsų dauguma, todėl akivaizdu, kad tokioje aplinkoje lengva „pamiršti“ aplinkosaugines problemas. Mūsų nuomone, daugiau visuomeninių organizacijų turėtų būti įtrauktos į konsultacinių tarybų ir komitetų sudėtis. Taip pat dabartinis sprendimų priėmimas balsų dauguma konsultacinio pobūdžio dariniuose turėtų būti pakeistas į pozicijų ir argumentų apibendrinimą bei pateikimą politinei vadovybei. Tai leistų sprendimo priėmėjams visapusiškiau susipažinti su įvairiomis pozicijomis konkrečiu klausimu bei priimti geriau informuotus sprendimus, o ne slėptis už nereprezentatyvių ir didelei daliai visuomenės neatstovaujančių tarybų balsavimų.
Esame susirūpinę
Teisės aktų projektų derinimas su visuomene kol kas organizuojamas paskubomis, kartais sudarant imituojamo bendradarbiavimo įspūdį. Organizacijos laiku nesužino apie planuojamas teisėkūros iniciatyvas, nėra laiku įtraukiamos į sprendimų priėmimą, kai dar yra galimybės diskutuoti ir daryti jiems įtaką. Parengti projektai pristatomi visuomenei paliekant vos kelių dienų terminą pastaboms pateikti. Geras to pavyzdys – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuriame numatytas ir aplinkosaugos srities nuostatų įgyvendinimas. Deja, į Vyriausybės programos formavimą NVO apskritai nebuvo įtrauktos, o rengiant programos įgyvendinimo planą, tiek pradiniame, tiek baigiamajame etapuose NVO atstovams buvo skirtos vos dvi-trys dienos savo pastaboms ir siūlymams pateikti.
Naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė iš praėjusios paveldėjo ydingą visuomenės įtraukimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Dabar, kadencijos pradžioje, naujosios vadovybės sprendimai lems, ar įvyks kokybinis pokytis įtraukiant visuomenę į sprendimų priėmimą, ar vis dėlto bus pasirinktas inertiškumo kelias, toliau įtvirtinantis nelygias sąlygas viešojo intereso atstovams.
Pabaigai
Artimiausias išbandymas visai Vyriausybei – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) rengimas. Nors šios priemonės lėšos (2,6 mlrd. eurų) bus investuojamos į mūsų visų ateitį, visuomenė nėra įtraukta į priemonės rengimo procesą. Visų sričių nevyriausybinės organizacijos apie sprendimus gali spėlioti tik iš nuogirdų.
Viliamės, kad Vyriausybė atsižvelgs ir gerbs visuomenės teisę ir norą dalyvauti visiems svarbių sprendimų priėmime. Tik konkretūs veiksmai parodys, kiek nuoširdūs ir tikri yra deklaruojami pažadai stiprinti ir įtraukti pilietinę visuomenę.