„Atrodo, kad lengviau yra nusipirkti, nei ką nors sukurti patiems. Tai atsigręžia į pačius žmones: daugėja šiukšlių. Apstatome kambarį nereikalingais daiktais. Nuolatinis skubėjimas mieste tam daro didelę įtaką“, – apie didėjančio gyvenimo ritmo problematiką atsiliepė aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Lapkričio 24 dieną yra minima Nieko nepirkimo diena, jos tikslas – kviesti kiekvieną žmogų pagalvoti, ką jis gali sukurti naujo iš to, ką turi savo namuose, o ne vaikytis pirkimo karštinės.
Atsakas į pirkimo maniją
Jau lapkričio pradžioje prekybos centrų lentynos būna nukrautos kalėdinėmis prekėmis, girliandomis ir visokiais kitais blizgučiais. Dažnas skundžiasi, kad artėjant švenčių laikotarpiui teks gerokai paploninti piniginę, tačiau ar būtina pulti pirkti viską iš eilės? Kur kas svarbesnis dėmesys artimajam – jam paskirtas laikas.
„Dažniausiai tai būna gana prastos kokybės menkniekiai. Vėliau jie tampa tiesiog dulkių rinkiniais. Tai kelia nerimą, nes aktyvėjant gyvenimo tempui mes vis daugiau dėmesio kreipiame materialiems dalykams, užuot skyrę dėmesį savo artimiesiems“, – sakė aplinkos viceministras M. Norbutas ir pridūrė, kad tokie pirkiniai taip pat neskatina ir Lietuvos ekonomikos – dovanos dažniausiai būna pigios prekės, atvežtos iš Rytų.
Nieko nepirkimo diena yra organizuojama kasmet paskutinį lapkričio penktadienį. Tokia protesto formą prieš 25-erius metus kilo kanadiečių menininkui Tedui Dave'ui. Dėl didelių prieškalėdinių nuolaidų ir nuolatinio tokiam metui būdingo pirkimų bumo, šią dieną vartotojai kviečiami sustoti ir susimąstyti apie pirkinių prasmę ir vartotojiškumą. Kasmet prie Nieko nepirkimo dienos prisijungia vis daugiau žmonių, kurie supranta, kad patys brangiausi dalykai gyvenime yra nemokami.
Geras darbas prieš Kalėdas
Yra įvairių visuomenės iniciatyvų siekiant išvengti nereikalingų atliekų, Nieko nepirkimo diena – tik viena iš jų. Šią savaitę visoje Europoje vyksta renginiai, kuriais siekiama mažinti atliekas. Šiemet jau trečią kartą Lietuvoje vyksianti atliekų prevencija turi ir naujovę su abipuse nauda. Prikelti daiktai gyvenimui iš nebenaudojamų atliekų ne tik bus funkcionalūs, bet ir nudžiugins kitus.
„Dalis dalyvių sugalvojo pagamintus daiktus iš atliekų padovanoti labdarai. Pavyzdžiui,iš nebenaudojamų drabužių bus pagaminti gultai ir padovanoti gyvūnų prieglaudai. Vaikai mokyklose iš įvairių priemonių gamins žaisliukus – jais papuoš senelių namų kalėdinę eglutę“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Valintėlė. Taip pat ugdymo įstaigose iš atliekų yra kuriamos scenos dekoracijos ir rengiamos madų šou.
Aplinkos viceministras M. Norbutas siūlo kiekvienam žmogui apsižvalgyti, ką turi namie, ir sugalvoti, kaip galima kokį nors daiktą panaudoti dar kartą, kitai paskirčiai: „Jeigu daiktas neturi spalvos, jį galima nuspalvinti. Vietoje seno arbatinuko galima padaryti vazą gėlei. Taip galime nebereikalingus daiktus prikelti naujam gyvenimui. Užuot lakstę po prekybos centrus, verčiau apsižvalgyti ką mes jau turime.“
Anot viceministro, kuo labiau yra eskaluojamas atliekų prevencijos klausimas, tuo didesnė tikimybė pasiekti reikiamą rezultatą. „Dabar stengiamės įtraukti kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų, tai įgauna prasmę. Tai darome aiškiai matydami tendenciją, kad žmonės prieš šventinį laikotarpį pradeda pirkti viską iš eilės“, – apie aplinkos ministerijos iniciatyvą kalbėjo M. Norbutas.
Apmokestinimas padėjo žmonių savimonei
Kuo daugiau žaliavų perdirbama, tuo mažiau naujų priemonių reikėtų gamybai. Pavyzdžiui, 2016 metų vasario mėnesį Lietuvoje atsiradus taromatams, atgal perdirbti grąžinta beveik 900 milijonų vienkartinių pakuočių. Šiuo metu per visą šalį driekiasi per du su puse tūkstančio depozito pridavimo vietų.
„Stiklo mums ypač trūksta, mes jį patys importuojame į Lietuvą. Kam vežtis mums iš užsienio, jei galėtume reikiamą kiekį čia vietoje gauti“, – problematiką akcentavo Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Valintėlė. Aplinkos viceministras M. Norbutas inicijuoja stiklinius butelius panaudoti dar jų neperdirbant: „Tas pats stiklo butelis gali tapti įvairia priemone: tiek žvakide, interjero detale. Tokiu būdu taupome išteklius tiesiogine to žodžio prasme.“
Pasak Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyriausios specialistės Linos Valintėlės, nors ir Lietuva atliekų rūšiavimo klausimu Europiniame kontekste nėra pažengusi – situacija gerėja. „Kiekvienais metais įstaigos vis geriau aprūpinamos rūšiavimo konteineriais. Natūralu, kad tas procesas plečiasi ir vis daugiau žmonių pradeda rūšiuoti. Kasmet atliekame apklausas, rezultatai gerėja. Keičiasi tiek pati žmonių savimonė, tiek atsiranda ir daugiau priemonių įgyvendinti atliekų mažinimo procesą“, – pasakojo L. Valintelė.
Tiesa, situacija nėra tokia jau bloga – per pastaruosius kelerius metus atliekų perdirbimas suaktyvėjo kaip reikiant. Antrus metus Lietuvoje veikiančios taros užstato sistemos įgyvendinančio „Užstato sistemos administratoriaus“ duomenimis, įdiegus tokią sistemą, atliekų grąžinimo efektyvumas išaugo beveik trim kartais. „Didžiausias buvo plastiko surinkimo efektyvumas: kai jų depozitas dar nebuvo apmokestintas, pavykdavo susigrąžinti vos trečdalį panaudotų pakuočių“, – paklaustas apie atliekų rūšiavimo pokyčius teigė „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Atliekų mažinimo savaitė vyksta jau devintus metus. Europos atliekų mažinimo savaitės renginiai šiemet vyksta lapkričio 18-26 dienomis. Per pastaruosius 4 metus Europoje ir kai kuriose kitose, prie renginio prisijungusiose šalyse, suorganizuoti 48 965 oficialūs atliekų mažinimo renginiai. Iš viso dalyvavo 43 šalys, joms pavyko išvengti apie 47 000 tonų atliekų.
