Labiausiai barščiais apaugęs rajonas – Zarasai
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė specialiai Sosnovskio barščių temai suorganizuotoje diskusijoje sakė, kad šis augalas pripažintas invaziniu tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.
Pranešėja aiškino, jog Sosnovskio barštis yra daugiametis augalas, tačiau
Herbicidai turi būti naudojami pagal etiketėse nurodytus reikalavimus, kitaip nebus pasiektas naikinimo efektas, bus pakenkta gamtai ir užteršti požeminiai vandenys. Sosnovskio barštį naikinti galima tik informavus žemės savininką, naudotoją ar nuomotoją.
sunyksta sužydėjęs ir išbarstęs sėklas, kurių didžioji dalis išlieka daigios iki dvejų metų. Augdamas jis dažniausiai nustelbia visą kitą augaliją.
Preliminariais mokslininkų paskaičiavimais, šis augalas užima apie 10 tūkst. hektarų plotą Lietuvoje. Blogiausia, jog Sosnovskio barščio naikinimas yra sudėtingas, ilgas ir nepigiai kainuojantis procesas, nes nupjauti augalai atželia, be to dirvožemyje yra daug sėklų, iš kurių dygsta vis nauji Sosnovskio barščiai. Praėjusiais metais sukurti du efektyvūs herbicidai, kurie pernai įregistruoti mūsų šalyje bei išbandyti praktiškai naikinant Sosnovskio barščius Paberžės seniūnijoje, Vilniuje bei kituose miestuose.
„Selektyvių herbicidų „Nuance 75WG“ ir „Accurate 200WG“ mišiniu šiuos augalus reikia purkšti anksti pavasarį, kai jie yra 20-30 centimetrų aukščio ir sėklos sudygusios. Taip paveikiama daugiausia augalų. Herbicidai turi būti naudojami pagal etiketėse nurodytus reikalavimus, kitaip nebus pasiektas naikinimo efektas, bus pakenkta gamtai ir užteršti požeminiai vandenys. Sosnovskio barštį naikinti galima tik informavus žemės savininką, naudotoją ar nuomotoją“, – sakė L. Janulaitienė.
Vieni iš pirmųjų Lietuvoje Sosnovskio barštį pradėjo naikinti Kėdainių rajono savivaldybės atstovai – daugiau nei prieš 10-metį – 2006-aisiais metais. Šiuo metu Sosnovskio barštis šioje savivaldybėje yra paplitęs apie 100 hektarų plote. Šiandien Sosnovskio barštis ypač gausiai paplitęs Zarasų rajone (apie 450 hektarų), toliau seka Ignalina ir Vilniaus rajonas, tačiau tikslūs skaičiai nežinomi, nes trūksta tyrimų
„Latvijoje visi turi naikinti šį augalą – nuo bažnyčios iki kariuomenės“
Lietuvoje šį invazinį augalą draudžiama platinti, tačiau prisiminkite, jog platinti jį galima ir nežinant – tiesiog prie avalynės prikibus Sosnovskio barščio sėkloms. Bėda ta, kad jei vienas ūkininkas kruopščiai naikina šiuos augalus, o kitas – neskiria tam nei lėšų, nei jėgų, barštis toliau sėkmingai sėjasi ir plinta.
Pagal Latvijos įstatymus, Sosnovskio barštį privaloma naikinti. Pirmą kartą užfiksavus apsileidimą taikoma 300 eurų bauda, antrą kartą – 700 eurų.
Būtent šis faktas paskatino kaimynus latvius įvesti nemenkas baudas už teritorijų, kuriose želia Sosnovskio barščiai, nepriežiūrą. Diskusijoje Latvijos specialistai taip pat dalijosi patirtimi, kaip jie identifikuoja Sosnovskio barščio plitimą naudojant nuotolinio stebėjimo technologijas, tai yra, analizuojant satelitines nuotraukas.
Tiesa, iššūkių tokiai sistemai kelia didelis debesuotumas šalyje ir tam tikri laikotarpiai, kai Sosnovskio barštis savo spalva tampa labai panašus į kitas žemės ūkio kultūras.
Aplinkos sprendimų instituto atstovė Rūta Abaja pristatė, kaip Latvijoje vykdomas Sosnovskio barščio valdymas ir kontrolė bei informavo, kad nuo invazinio augalo labiausiai kenčia Cezis savivaldybė. Latviams kovoti su Sosnovskio barščiais sudėtingiausia palei ežerus, upes – ten reikia augalus iškasti rankomis, sėti naują žolę.
Pagal Latvijos įstatymus, Sosnovskio barštį privaloma naikinti. Pirmą kartą užfiksavus apsileidimą taikoma 300 eurų bauda, antrą kartą – 700 eurų. Juridiniams asmenims baudos prasideda nuo 1000 eurų.
„Latvijoje visi turi naikinti šį augalą, – pabrėžė Rūta Abaja. – Labai svarbu tai daryti kompleksiškai. Mums vis dar sudėtinga susikalbėti su žemių savininkais. Tačiau faktas, kad jei vienas besiribojančių sklypų savininkas šį augalą naikins, kitas – ne, nebus jokio efekto. Šio augalo naikinimas yra daug lėšų ir energijos reikalaujantis procesas“.
90 proc. žemės sklypų savininkų (179) praėjusiais metais nusprendė patys nušienauti Sosnovskio barščius. 3 savininkams buvo surašyti Administracinės teisės pažeidimo protokolai.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus atstovė Laura Janulaitienė sakė, jog ir Lietuvoje svarstoma apie analogišką tvarką – kad Sosnovskio barštį turės naikinti visi žemės naudotojai.
Vilniečiams miestas pasiūlo išrašyti sąskaitą
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus atstovas Vaidotas Palionis sakė, kad vilniečiai gali per internetinę platformą, kurioje pranešama apie netvarką mieste (nesutvarkytos atliekos, pakilusios šaligatvio plytelės ir pan.), pažymėti ir Sosnovskio barščio augimvietę.
Šiuo metu sostinėje užfiksuota 181 vieta, kur auga Sosnovskio barščiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta tvarka, nesitvarkantys miestiečiai taip pat sulaukia finansinių sankcijų, jei apleidžia jiems priklausančias teritorijas.
„Viešosios tvarkos skyrius stebi teritorijas, kur Sosnovskio barščiai nėra tvarkomi. Tokiu atveju Miesto tvarkymo skyrius žmogų informuoja, kad teritoriją sutvarkys ir išrašys sąskaitą už atliktus darbus. Jei darbai neapmokami, žmogus perduodamas teismui, antstoliams, kad išieškotų“, – tvarką paaiškino V. Palionis.
Vadovaujantis tokia tvarka 90 proc. žemės sklypų savininkų (179) praėjusiais metais nusprendė patys nušienauti Sosnovskio barščius. 3 savininkams buvo surašyti Administracinės teisės pažeidimo protokolai.
„Daugiausia problemų kyla su tais atvejais, kai savininkai yra išvykę į užsienį arba yra sudėtinga nustatyti teritorijos savininką“, – sako V. Palionis.
Kadangi vasara buvo labai lietinga, savivaldybė turėjo vos 10 dienų Sosnovskio barščius nupurkšti herbicidais. Vis tik, netoli Santariškių esančius Geležinio vilko gatvės šlaitus pavyko išvaduoti nuo šių invazinių augalų.
Deja, kaip jau minėta, ne visais atvejais herbicidai efektyviai veikia Sosnovskio barščius, nes turi būti atitinkamos klimatinės sąlygos, laikomasi reikalavimų. Nepavykus išnaikinti invazinių augalų patiriamas dvigubai nuostolis, nes herbicidus reikia pirkti, o jiems išleistos lėšos neduoda rezultato.
Atrado efektyviausią mišinį
Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto mokslininkės dr. Aušra Sinkevičienė ir doc. dr. Darija Jodaugienė praėjusiais metais išbandė 18 skirtingų herbicidų mišinių, siekdamos įvertinti jų efektyvumą naikinant Sosnovskio barščius. Jais buvo purškiami tiriamieji invazinių augalų laukeliai ir analizuojama, koks skaičius jų atauga, koks – ne, kiti parametrai.
Tyrimas parodė, jog purkšti Sosnovskio barščius bet kokiu herbicidų mišiniu yra gerokai veiksmingiau, nei apskritai nepurkšti. Veiksmingiausiu pripažintas mišinys, kuriame maišoma fluoksipiro ir metsulfurono veikliųjų medžiagų turintys herbicidai (preparatai „Nuance 75WG“ ir „Accurate 200WG“ ).
Dr. Aušra Sinkevičienė pridūrė, jog nauji registruoti herbicidai veikia efektyviau, nei, pavyzdžiui, glifosfatai, svarbiausia, jog juos naudojant sunaikinama ne visa augalija, o tik plačialapiai augalai. Kita augalija lieka augti ir gali vėliau nustelbti Sosnovskio barštį. Kadangi nemažai Europos Sąjungos šalių taip pat turi problemų su Sosnovskio barščio paplitimu, vis ieškoma naujų efektyvių herbicidų jų naikinimui.
