Trakai – vienas iš dažniausiai turistų lankomų objektų Lietuvoje. Galvės ežero saloje ištisus šimtmečius stūksanti pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos amžininkė. Visais laikais žmogus buvo priklausomas nuo gamtinių sąlygų, būtent tai ir lėmė, kurioje vietoje iškils ši mūro galiūnė.
Nepaprastai vaizdingas apylinkių kraštovaizdis – dar viena priežastis čia apsilankyti. Į Trakus žvelgiant iš paukščio skrydžio, amą atima ežerų gausybė ir grožis. Ar žinojote, kad jų priskaičiuojama net 32? Neveltui iš visų pusių ežerų apsuptą kraštą taip mėgo senieji Lietuvos valdovai.
Galvės ežero pavadinimą senieji krašto gyventojai sieja su žodžiu „galva“. Sakoma, kad ežeras kasmet pareikalauja bent vienos galvos, kitaip tariant – gyvybės. 370 hektarų plote telkšanti Galvė išsiskiria salų ir salelių gausa.
Galvėje iškilusi net 21, legendomis ir padavimais apipinta sala. Kalbama, kad Pirtsalėje būdavo „užkuriama tikra pirtis“ įvairiems prasižengėliams, o Raudų saloje – apraudami myriop pasmerkti trakiečiai.
Beje, ežeras traukia ne vien įspūdingais vaizdais, bet ir povandeniniais turtais. Pakrantėse besibūriuojantys žvejai džiaugiasi laimikiu: lynais, unguriais, karšiais, seliavomis.
Vakarinėje Trakų dalyje tyvuliuojantį nedidelį Plomėnų ežerą ir šalia plytinčias pelkes pamėgo paukščiai. Čia įsteigtame ornitologiniame draustinyje užfiksuotos 89 skirtingos rūšys, tarp kurių: rudagalviai kirai, kuolingos, švygždos, mažieji baubliai, gervės, juodieji gandrai.
Ne mažiau įspūdingi Varnikų botaninio zoologinio draustinio vaizdai. Kalvos ir kalvelės, žaliuojanti pelkė ir nuo vėjo linguojantys medžiai – geriausias būdas atsikvėpti nuo miesto triukšmo.
Užutrakio dvaras, garsėja ne tik įspūdinga architektūra, bet ir talentingojo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė suprojektuotu parku. Stebina parko augalų įvairovė – vien žolinių augalų užfiksuota apie 400. Apsidairykite – mažąją žiemę išduoda kuklus, švelniai violetinis žiedelis, miškinę notrą – smulkūs purpuriniai žiedeliai ir tarytum plaukeliais padengtas stiebas. Čia galima išvysti plačialapę miglę, miškinę šunažolę, krūminį kiškiagrikį, plaukuotąją jonažolę, skydinį skaistenį ir daugybę kitų augalų. Parko pasididžiavimas – senovinių rūšių rožės.
Beje, Užutrakyje aptinkamos net 7 šikšnosparnių rūšys. Parko gamtą pamėgo paukščiai: geniai ir meletos, vištvanagiai, naminės pelėdos, lingės, musinukės, upiniai žiogeliai ir daugybė kitų. Klausykite atidžiai – ar atpažinsite devynbalsės ar musinukės giesmę?
Trakai visad garsėjo kaip tolerantiškas ir daugiakultūrinis miestas. Tą liudija Karaimų gatvėje stovintys maldos namai, vadinami kenesa. Sakoma, kad karaimai čia atsikraustė dar XIV amžiuje, pakviesti didžiojo kunigaikščio Vytauto. Panašiu metu mieste įsikūrė ir totoriai. Beje ar žinojote, kad būtent jie lietuvišką virtuvę praturtino agurkais ir ropėmis? Seniau šiose apylinkėse gyveno gausios sentikių bendruomenės. Jų autentišką istoriją ir kultūrą simbolizuoja šiuo metu restauruojama Daniliškių kaimo cerkvė.
Apie Trakų istoriją bei kvapą gniaužiančią gamtą galima kalbėti ilgai, tačiau geriausia juose apsilankyti.
Pasigrožėkite istorinio nacionalinio parko vaizdais:
