Tvarumo aspektų sinergija
Tvarumo aspektai yra tarpusavyje susiję. Šie aspektai išsamiau aptarti pristatant Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų, kurie yra tarsi kelio gairės tiek šalims, tiek įmonėms, kai galvojama apie darnų visuomenės ir jos aplinkos vystymąsi. Įmonės, kai ruošia ilgalaikės plėtros planus, turėtų atsižvelgti į vystymosi tikslus ir susijusią riziką pasaulio mastu bei vietoje. Įmonės pastangų pagerinti vieną kurį nors tvarumo siekimo aspektą gali nepakakti subalansuotam ilgalaikiam įmonės augimui užtikrinti, todėl reikia atsižvelgti į tai, kad 17 dimensijų papildo viena kitą.
Jeigu į vieną iš dimensijų nebus pakankamai atsižvelgta, bendras teigiamas tikrai gerų iniciatyvų poveikis gali būti mažesnis, taigi ir toje srityje, kurią norime keisti, gali įvykti mažiau teigiamų pokyčių. Būtent todėl Latvijoje vis daugiau įmonių vadovų labai atsidėję dirba kurdami įmonių tvarumo strategijas, apimančias kelis tarpusavyje susijusius tvarumo aspektus.
Kaip teigė parduotuvių tinklo „Rimi Latvia“ vadovė Zanda Šadrė, atsakinga už tvarumą, įmonėje tikima, gali būti abipusė nauda – tiek visuomenei, tiek įmonei, ir norima atkreipti žmonių dėmesį į pavyzdžius, kurie šią sąveiką ir naudą padaro aiškiai visiems matomą: „Darydami gera gamtai, taip pat investuojame į visuomenės gerovę ir vystymąsi – tikime, kad, vykstant pokyčiams, žmonės pajus ir savo gyvenimo pagerėjimą, kuris pasireikš patogumu ir efektyvumu. Paprastas pavyzdys – skaitmeniniai kvitai. Nuo tada, kai „Rimi“ įdiegė skaitmeninius kvitus, pirkėjams nebereikia jų ieškoti giliai piniginėje arba rankinėje. Juos galima patogiai atsidaryti „Rimi“ mobiliojoje programėlėje. Žinoma, taupome gamtos išteklius, sutaupome tonas popieriaus arba, kaip buvo paskaičiuota, 2000 km kvitų juostos.“
Įmonė ir bendruomenės
Gyventojams vis svarbesnė tampa ne tik prekė arba paslauga, kurią teikia įmonė, bet ir pačios organizacijos poveikis bei požiūris į aplink vykstančius procesus, aplinką ir socialinius pokyčius. Keitėsi vartotojų įpročiai ir vis dažniau pastebima, kad pirkėjai domisi, kokioms vertybėms atstovauja mėgstami prekių ženklai, vertina įmonių pastangas daryti teigiamą poveikį.
Vertybinis kriterijus taikomas ne tik pirkėjų įpročiams, bet ir įmonės kaip darbdavio įvaizdžiui – darbuotojų pritraukimui. Vis daugiau žmonių mano, kad svarbu dirbti įmonėje, kurios vertybės sutampa su jų pačių. Taigi, tvarumo siekimas pamažu tapo vienu iš svarbiausių įmonės reputaciją lemiančių jos veiklos tikslų. Įmonės nori pasidalinti savo gerąja patirtimi tvarumo srityje, nes esamas verslo modelis vis labiau vertinamas pagal atsakingo verslo praktikos kriterijus, taip pat tikslingiau renkasi įvairias priemones, padedančias tobulinti įmonę būtent tvarumo požiūriu.
Šią tendenciją patvirtina ir daug paraiškų „Baltijos tvarumo“ apdovanojimui, kurio tikslas – įvertinti per pastaruosius metus regione įgyvendintus reikšmingiausius tvarumo sprendimus. Remdamasi įmonių socialinės atsakomybės (CSR) ir tvarumo būtinybės įsisąmoninimo tyrimu, „CSR Latvia“ įkūrėja Agnesė Alksnė-Bensonė teigia, kad „verslininkai kaip pagrindinę tvarumo praktikos taikymo naudą įvardija galimybę įgyti įmonės, kuri siekia tvarumo, įvaizdį, tobulinti įmonės vidaus procesus, taip pat pradėti spręsti poveikio aplinkai problemas“. Įmonės, norinčios efektyviai naudoti darbo laiką, energiją ir išteklius geriausiems sprendimams įdiegti, taikyti tvarumo ir atsakingos verslo praktikos kriterijus, turi suprasti, kas šiuo metu kelia didžiausią riziką arba yra geriausi ištekliai, kas padeda arba trukdo, žvelgiant į ateitį.
Įmonės vis labiau suvokia savo vaidmenį kuriant supančią aplinką, įskaitant socialines ir ekonomines aplinkybes, kurias lemia jų verslo praktika, pavyzdžiui, požiūris į darbuotojus. Įmonės turi gerbti vietos bendruomenes, kuriose gyvena jų dabartiniai ir potencialūs darbuotojai bei jų šeimos, jeigu yra suinteresuotos ilgai išlikti bendruomenės istorijoje. Tai supranta ir gamybos įmonė „Baltic Block“, aktyviai dalyvaujanti bendruomenės kūrimo veikloje Maduonos apylinkėse, kur yra pagrindinė gamykla.
„Baltic Block“ yra pagrindinė įmonė ir darbdavys Maduonos apylinkėse, jos buvimas suteikia galimybę gyventojams likti regione, o ne ieškoti darbo kitame mieste arba šalyje. „Baltic Block“ vadovas Andis Škėlė kaip savo įmonės teigiamo poveikio visuomenei pavyzdį nurodė įmonės iniciatyvą kurti apylinkių infrastruktūrą: „Sauleskalne, kur yra mūsų gamykla, buvo nepakankamas elektros energijos tiekimas. Elektros energijos tiekimo stabilumo trūkumas ir nepakankamas saugumas gerokai ribojo gamybą, trukdė plėtoti verslą ir kurti darbo vietas Sauleskalno ir Bėrzaunės kaimuose. „Baltic Block“ iniciatyva, kryptingai dirbant su savivaldybe, buvo rasta galimybė atlikti elektros linijos rekonstrukcijos darbus ir nutiesti papildomą kabelių liniją. Šios kabelinės linijos tiesimas buvo labai svarbi ilgalaikė investicija, panaudota vietos bendruomenei, taip pat verslo ir infrastruktūros plėtrai. Dabar čia veikia didelės galingos įmonės.“ Investavimas, kuris naudingas visuomenei, per ilgą laiką atnešė naudos ir įmonei, ir regiono bei šalies ekonomikai.
Socialinis aspektas krizės metu
Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir jai įnešus daug pokyčių į pasaulio tvarkas, buvo sutrikdytas darnaus vystymosi strategijų įgyvendinimas, ypač aplinkos gerinimo srityje, nes pirmenybė buvo teikiama žmonių sveikatai ir saugos reikalavimų laikymuisi, taip pat pastangoms apsaugoti įmonės egzistavimą. Tačiau krizinės situacijos padeda pamatyti, kokia svarbi yra įmonių socialinė atsakomybė darbininkams ir vietos bendruomenei.
Tvarumo ekspertė ir „CSR Latvia“ viena iš įkūrėjų Agnesė Alksnė-Bensonė, šiemet taip pat vadovaujanti žiuri, kuri atrinks įmonę, apdovanojamą „Poveikio“ kategorijoje, pabrėžia, kad „tokiu metu ir Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms kilo pagunda atšaukti „žaliąjį kursą“, o įmonėms – į tvarumą orientuotas investicijas, tačiau ekonomikos pokyčių dar niekas nėra išvengęs. Krizės verčia įmones ir vyriausybes vis daugiau galvoti apie pokyčius, nes reikia ieškoti ekonominės veiklos tęsimo sprendimų. COVID-19 pandemijos metu matėme, kaip sparčiai buvo skaitmeninama darbo aplinka, o energetikos krizės metu matome tiek įmonių, tiek valstybės lygiu diegiamus atsinaujinančios energijos sprendimus, kurie iki šiol nebuvo įdomūs dėl ekonominių priežasčių“. Agnesė užsiminė, kad krizė ir ekonomikos transformacija, pasirinkus „žaliąjį kursą“, parodė egzistuojančią socialinę nelygybę tiek vietoje, tiek regione. Ilgainiui socialinė nelygybė neprisideda prie ekonomikos augimo, todėl atsakomybė už socialinę gerovę ir saugumą vis didesne našta guls ant darbdavių pečių.
Kaip žinome, Rusijos invazija ir karas su Ukraina turėjo įtakos įvairiems pramonės sektoriams, atskleidė jų ekonominio ir socialinio pobūdžio tarpusavio priklausomybę visame pasaulyje. Latvijos verslo įmonės pirmą kartą įsitraukė į tokio masto humanitarinės pagalbos teikimą, taip pat teikia darbo pasiūlymus tiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, kurie nori pradėti dirbti Latvijoje. Įmonė „Baltic Block“ ne tik teikė paramą Maduonos apylinkėse, bet ir aktyviai dalyvavo teikiant paramą įvairioms organizacijoms, kurios padėjo ir tebepadeda nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.
Bendrovės RIMI atstovė Zanda Šadrė sako: „Mes iš karto priėmėme sprendimą solidarizuotis su Ukraina ir ukrainiečiais, nes yra ir ukrainiečių tautybės mūsų darbuotojų ir pirkėjų. Lygiai taip pat griežtai mes pasisakome prieš karinę agresiją ir iš asortimento išėmėme Rusijos ir Baltarusijos įmonių gaminius, nutraukdami bendradarbiavimą su jomis. Atidžiai sekame, kokias sankcijas įvedė Europos Sąjunga, ir atitinkamai elgiamės. Šiuo metu Baltijos šalyse sukūrėme daugiau nei 200 darbo vietų ukrainiečiams pabėgėliams, teikiame paramą darbuotojams, suteikusiems šiems žmonėms namus.“ Įmonių atstovai taip pat nurodo, kad pokyčiai, kurių siekiama dėl socialinio poveikio, ilgainiui atsiperka ir įmonės reputacijai, ir prisideda prie ekonomikos plėtros.
Kaip ir visose srityse, svarbiausia yra pusiausvyra. Kuriant įmonės tvarumo strategiją, vienodai svarbu nepamiršti ir poveikio aplinkai, ir socialinių bei gero valdymo aspektų. Zanda Šadrė teigia, kad „tvarumas – tai investicija ne tik į plėtrą ir produktyvumą, bet ir į įmonės aplinką bei bendruomenę, kurios gyvenamojoje vietoje įmonė vykdo veiklą“. Zanda pabrėžia, kad „svarbu išlaikyti šią pusiausvyrą tarp pelno, poveikio žmonėms ir planetai. Kitas tokios savimonės ugdymo žingsnis – gamtai ir visuomenei duoti daugiau, nei įmonė pasiima ir panaudoja savo augimui“. Krizės situacijoje įmonei svarbiausia užtikrinti savo pačios gyvybingumą, tačiau, kaip matome iš pavyzdžių, apie ateitį gali galvoti tos įmonės, kurios turi ką duoti visuomenei tuo metu, kai pagalbos reikia labiausiai.
