Apie skirtingų kartų tvarumo sampratą jie diskutavo nuotoliniame SEB banko renginyje „Žalia šviesa. Kelionė tvarumo link“.
Neatsiejamas nuo sąmoningumo
Pasak A.Mamontovo, tvarumas – tai atsakingas vartojimas plačiąja prasme. „Kalbu ne tik apie materialius dalykus, bet ir apie bendravimą, kūrybą, atsargų ir energijos paskirstymą įvairiose srityje. Pavyzdžiui, man tvarumas kūryboje – parašyti visas dainas iki galo, kad jos pasiektų klausytoją. Vadinamųjų kūrybinių atliekų – dainų, kurios gulėtų stalčiuose neužbaigtos, neturiu, kiekvieną idėją stengiuosi įgyvendinti iki galo. Toks požiūris mane skatina mąstyti, kad visus dalykus reikia bandyti pabaigti, kad jie vienaip ar kitaip netaptų šiukšlėmis“, – savo tvarumo samprata dalijasi atlikėjas.
Panašaus požiūrio laikosi ir JAV gyvenanti filmų kūrėja L.Lyte Plioplytė, tikinanti, kad jai tvarumas yra gyvenimo būdas ir filosofija bei pati geriausia mada, kokia gali būti. „Man tvarumas yra sąmoningumo šventimas. Su tvarumu aš tampu ne tik vartotoja, bei ir sąmoninga gamtos ciklo dalimi, nes ne tik imu, bet ir sąmoningai duodu atgal kažką, kas padeda tam ciklui suktis ratu“, – teigia ji.
Rūpinimosi gamta idėjos artimos ir jaunosios kartos atstovei S.Cymbaliukaitei. „Man visad buvo svarbu gamta, myliu ją ir gyvūnus. Tvarumas man pirmiausia yra nepriimti gamtos kaip savaime suprantamo dalyko, kurio ištekliai niekad nesibaigs. Priešingai – turime kažką duoti atgal ar bent jau vartoti mažiau“, – sako ji.
Mada, kuri liks ilgam
Pašnekovai tvarumo idėjomis gyvena jau ne vienus metus, todėl tvarumo kaip mados idėjai pritaria tik iš dalies. „Aš manau, kad tai ne tik mada, tai – gyvenimo būdas, filosofija, tai, kaip mes suprantame buvimą šiame pasaulyje. Mada tarsi sufleruoja nerimtą požiūrį, bet išties tvarumas yra būtinybė, kurios dabar tik pradžia ir prie kurios tik pratinamės su daugkartiniais maišeliais ir bambukiniais dantų šepetėliais“, – sako L.Lyte Plioplytė.
Panašios nuomonės laikosi ir I.Kazakevičiūtė, sakydama, kad esame pereinamajame laike bandydami suvokti, kas yra tvarumas. „Kartais madingus ekologiškus daiktus perkame tik tam, kad pirktume ar prieš kažką pasirodytume, pamiršdami, kad tvariausia yra ne pirkti, o naudoti tai, ką jau turime spintoje, virtuvėje. Bet kuriuo atveju, manau, tvarumo mada pasiliks ilgam“, – teigia ji.
A.Mamontovas tvarumo vadinti mada nelinkęs. „Mada pavadinčiau nebent dėl to, kad pastaraisiais metais pradėjome daugiau apie tai kalbėti – tai žiniasklaidos ir socialinių tinklų nuopelnas. Bet aš pats tuo domiuosi ne dėl mados – esu vegetaras 27-erius metus ir tokį sprendimą padariau pradėjęs skaityti knygas ir domėtis Azijos filosofija. Tai, kad apie atsakingą elgesį su savo kūnu sužinojau iš senų knygų, rodo, kad žmonės visada ieškojo būdo gyventi tvariai, nors šis terminas atsirado neseniai ir aš pats dar tik bandau jį suprasti“, – sako atlikėjas.
Labiausiai skatina pavyzdys
Praktiniais patarimais, kaip rinktis tvaresnį gyvenimo būdą, dosniai su draugais ir sekėjais besidalijanti S.Cymbaliukaitė sako, kad tokį kalbėjimo būdą renkasi sąmoningai. „Mano patirtis rodo, kad faktai negelbsti – jie dažniausiai gąsdina ir atstumia, priverčia pasijausti bejėgiais. Kur kas paveikiau yra asmeninis pavyzdys ir patarimai, pavyzdžiui, kad kavą galima gerti iš daugkartinio puodelio, o avižų pieną kur kas pigiau gamintis pačiam“, – sako ji.
Jai antrina ir L.Lyte Plioplytė, sakydama, kad pykčiu ir pamokslais nieko nepakeisi. „Geras pavyzdys visad užkrečia, o aš jau išmokau po pasaulį keliaudama aiškinti kasininkei Prancūzijoje, kad bananų nedėtų į maišelį, ar Čikagos priemiestyje prašyti, kad kavą piltų į mano atsineštą puodelį ar neduotų plastikinės šakutės. Manau, kad kiekvienas esame lyderis savo srityje ir kiekvienas turime savo įtakos lauką. Kai suprantame tvarumą ir juo gyvename, tai jis ir sklinda kaip ratilai nuo akmenėlio, įmesto į tvenkinį“, – sako filmų kūrėja.
Pradėti keisti pasaulį nuo savęs ragina ir A.Mamontovas. „Mūsų pasirinkimams dažniausiai įtaką daro mūsų pasaulėžiūra, todėl aš kviesčiau aukoti kiekybę vardan kokybės. Rinktis mažiau, bet kokybiškų daiktų – ilgiau dėvimų, ilgiau veikiančių. Nešvaistyti energijos, laiko, medžiagų, sąnaudų. Be to, planuoti dieną – irgi tvarumas, vykstantis mūsų galvoje“, – tikina jis.
