Klaidina apgaulingai atrodančios atliekos
Daugiau kaip pusė gyventojų savo atliekų rūšiavimo žinias vertina pozityviai – 11 proc. mano, kad jų žinios labai geros, o 44 proc. savo rūšiavimo įpročius vertina gerai. Tuo tarpu patenkinamai savo rūšiavimą vertina 38 proc. gyventojų. Ir nors daugiau nei pusė mano, jog atliekas rūšiuoja teisingai, net 81 proc. plastikiniais žaislais atsikratytų plastiko pakuočių atliekų konteineryje.
Kaip rodo tyrimas, vos 2 proc. apklaustųjų šiuos daiktus sutvarkytų teisingai, likusieji 98 proc. nežino arba atsikratytų jais netinkamai. Negana to, gyventojus klaidina ir statybinės atliekos. Pavyzdžiui, plastikines dailylentes net 70 proc. gyventojų laiko plastiko pakuočių atliekomis ir mestų jas į plastiko konteinerį, o tapetų likučius netinkamai išrūšiuotų net 88 proc. gyventojų
68 proc. gyventojų klystų išrūšiuodami ir popierinius rankšluosčius – mestų juos į popieriaus konteinerį.
Be to, 68 proc. gyventojų klystų išrūšiuodami ir popierinius rankšluosčius – mestų juos į popieriaus konteinerį. Ne ką mažiau gyventojus klaidina ir stiklo atliekos. Pavyzdžiui, veidrodį, tinkamu mesti į stiklo pakuočių konteinerį laiko 64 proc. gyventojų, o langų ar automobilio stiklo duženas – 72 proc.
Rūšiavimo konteineriai – tik pakuotėms
Kaip parodė tyrimas, per pandemiją kone daugiausiai dėvimą daiktą – apsauginę veido kaukę, po panaudojimo kas antras išrūšiuotų teisingai – su buitinėmis atliekomis. Tačiau 21 proc. gyventojų vis dėlto išmestų ją su popieriaus pakuočių atliekomis, o 9 proc. prisipažino visai nežinantys, kaip atsikratyti šiuo 2020 metais išpopuliarėjusiu daiktu.
„Galima pasakyti, jog tyrimo rezultatai išties atspindi rūšiavimo temos aktualumą. Ir nors atrodo, jog informacijos apie rūšiavimą apstu, tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojams kyla nemažai iššūkių rūšiuojant tam tikras atliekas, o žinios apie teisingą atliekų tvarkymą dar nėra baigtinės. Tačiau reikėtų pasidžiaugti, jog su mūsų kasdienybėje vis atsirandančiais naujais daiktais, tokiais kaip apsauginės veido kaukės, gyventojai susidoroja išties neblogai“, – pastebi Jurgita Nacevičienė, „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė.
J.Nacevičienė pažymi, jog, sprendžiant pagal tyrimą, sunkiausiai gyventojams sekasi išrūšiuoti apgaulingai atrodančias atliekas. „Ne viskas, kas yra pagaminta iš plastiko ar stiklo, gali keliauti į rūšiavimo konteinerius. Ir nors ant konteinerių yra užrašai – plastikas, popierius ir stiklas, toli gražu ne visos iš šių medžiagų pagamintos atliekos gali būti metamos į juos. Rūšiavimo konteineriai yra skirti tik pakuočių atliekoms, makulatūrai bei metalui. Dažniausiai rūšiuojantys atliekas į stiklo pakuočių konteinerį klaidingai išmeta veidrodžius, langinį arba automobilių stiklus.
Greičiausiai nedaugelis susimąsto, kad šie daiktai yra gaminami iš kitokių medžiagų nei mums įprasti stiklo buteliai ar stiklainiai, kurie gali būti lengvai perdirbami daugybę kartų. Reikėtų prisiminti, kad stiklo konteineriai skirti tik stiklinėms pakuotėms ir iš stiklo pagamintiems indams. Tokia pati situacija yra ir su plastikiniais daiktais bei žaislais ar statybinėmis atliekomis, kurios nėra pakuotės ir turėtų atsidurti didžiųjų atliekų aikštelėje“, – gyventojams paaiškina ekspertė.
Stiklo konteineriai skirti tik stiklinėms pakuotėms ir iš stiklo pagamintiems indams.
Tokiu pačiu principu reikėtų rūšiuoti ir popieriaus atliekas. Popieriaus pakuočių atliekų konteineriai skirti tik švarioms popieriaus pakuotėms ir makulatūrai. Todėl į juos neturėtų keliauti tapetai, vienkartinės servetėlės, popieriniai rankšluosčiai ar tualetinis popierius. Tapetus, kartu su kitomis statybinėmis atliekomis, būtina atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, o suteptas popierius turėtų nugulti į mišrių buitinių atliekų konteinerį.
Vien tinkamai išrūšiuoti nepakanka
J.Nacevičienė priduria, jog atskirti, į kurį konteinerį ir kokias atliekas išmesti – svarbu, tačiau dar ne viskas. Tam, kad atliekos turėtų galimybę būti perdirbtos, būtina paruošti jas išmetimui – praskalauti, nepalikti nešvarumų ar maisto likučių. Juk nešvarios pakuotės gali užteršti jau tinkamai į konteinerį išrūšiuotas atliekas ir sumažinti jų perdirbimo galimybes.
Be to, ne ten atsidūrusios atliekos sukelia ir kitų nepatogumų. Pavyzdžiui, buitiniuose konteineriuose sumestos žaliosios atliekos pernelyg greitai juos perpildo, pūdamos skleidžia nemalonius kvapus, sukuria antihigienišką aplinką. „Tyrimas parodė, jog beveik pusė (43 proc.) gyventojų rudeninius lapus išmestų su buitinėmis atliekomis. Tačiau svarbu suprasti, kad ir mišrių buitinių atliekų konteineriuose negali atsidurti viskas. Šie konteineriai skirti atliekoms, likusioms po rūšiavimo, taip pat gausiai sutepto popieriaus atliekoms ir virtuvės atliekoms, kurios nėra augalinės kilmės ir netinka kompostavimui“, – vardija ekspertė.
J.Nacevičienė apibendrina, kad rūšiuojant svarbu sau užduoti tik keturis klausimus, į kuriuos atsakius „taip“, atliekos drąsiai gali keliauti į rūšiavimo konteinerius. Be to, įsidėmėjus šias paprastas keturias taisykles, atliekų rūšiavimas taps kur kas paprastesnis.
1. Ar tai pakuotė, makulatūra, plėvelė, metalas?
2. Ar pakuotė neužteršta pavojingomis medžiagomis ir yra saugi?
3. Ar pakuotė švari ir joje nelikę maisto likučių?
4. Ar pakuotė išardyta, atskiriant skirtingas medžiagas (pvz., plastiką nuo popieriaus) ir suspausta, kad užimtų mažiau vietos konteineryje?
