Svarbiausia – teigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai
„Kaip parodė tyrimas, labai mažai Lietuvos gyventojų rūšiuoti atliekas motyvuoja galimybė sumažinti mokestį už atliekų tvarkymą, ir ši gyventojų dalis netgi mažėja. Šiemet tokia motyvacija buvo svarbi tik 7 proc. apklausos dalyvių (2019 m. – 8 proc.). Nors ekonominė nauda ir buvo rūšiavimą paskatinęs veiksnys, ypač šiemet (2020 m. – 34 proc., 2019 m. – 28 proc.), realiai šią naudą jaučia nedidelė žmonių dalis, kuri susitraukė (2020 m. – 19 proc., 2019 m. – 22 proc.)“, – sako tyrimą inicijavusios VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad teigiamą rūšiavimo poveikį aplinkai ir sveikatai, kaip rūšiavimo priežastį, nurodė daugiausia respondentų (2020 m. – 57 proc., 2019 m. – 67 proc.). Be to, vis daugiau žmonių motyvuoja siekis, kad daugiau atliekų būtų perdirbta, taupant gamtinius išteklius (2020 m. – 54 proc., 2019 m. – 38 proc.) bei pareigos ir atsakomybės jausmas (2020 m. – 50 proc., 2019 m. – 45 proc.). Tuo tarpu asmenų, kurie asmeninės naudos nebuvimą nurodo kaip atsisakymą rūšiuoti atliekas, nemažėja (2020 m. – 10 proc., 2019 m. – 9 proc.). Lygia greta daugėja gyventojų, kurie mano, kad ekonominė nauda, kai rūšuojantieji mokėtų mažiau, būtų svarbus veiksnys (2020 m. – 56 proc., 2019 m. – 31 proc.).
Rūšiuojame daugiau, bet nekokybiškai
Pasak B.Razbadauskienės, gyventojus labiau paskatinti rūšiuoti atliekas turėjo savivaldybėse įvedama dvinarė rinkliava. Kiekvienoje savivaldybė dvinarei rinkliavai apskaičiuoti taikomi skirtingi principai. Pavyzdžiui, Vilniuje turintiesiems individualius konteinerius 57 proc. komunalinių atliekų rinkliavos sudaro pastovioji, vadinamoji abonementinė dalis, o 43 proc. sumos yra apskaičiuojama pagal išvežtų atliekų svorį.
„Kuo daugiau gyventojas išrūšiuoja, tuo mažiau sveria mišrių atliekų konteineris, tuo mažesnė kintama mokesčio dalis tenka gyventojui. Tačiau yra ir kita pusė: norėdami mokėti mažesnę rinkliavą gyventojai į pakuočių atliekų konteinerius meta ne tik pakuočių atliekas, bet ir mišrias komunalines atliekas, tekstilę, biodegraduojančias atliekas ir kt. Pakuočių atliekų konteinerių užterštumas dažnai siekia net ir 50 procentų“, – aiškina PTO atstovė.
Šią problemą įvardija ir Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos prezidentas, UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius Edmundas Mulokas.
„Rūšiuojančių žmonių daugėja visoje Lietuvoje, surenkamų pakuočių kiekis pastaraisiais metais kasmet didėja apie 20 proc. Bet yra kita problema: rūšiavimo kokybė negerėja. Gamintojas ar importuotojas yra įsipareigojęs ir nori mokėti už pakuočių tvarkymą, tačiau jiems taip pat reikia mokėti ir už kitų atliekų, kuriomis užteršiami pakuotėms skirti konteineriai, surinkimą ir išvežimą. Nors negalėtume sakyti, kad rūšiavimas blogėtų, tačiau daugėjant rūšiuojančių žmonių, pakuotėms skirtų konteinerių užterštumo rodikliai tampa tikrai reikšmingi. Tuo tarpu norint kontroliuoti, kas yra metama į pakuotėms skirtus konteinerius, reikėtų atitinkamų administracinių išteklių – tai irgi padidintų atliekų tvarkymo išlaidas “, – atkreipia dėmesį E.Mulokas.
PTO atstovė taip pat pastebi, kad neteisingas atliekų tvarkymas arba netinkamas rūšiavimas ne tik nesumažina atliekų tvarkymo kaštų, bet dažnu atveju dar ir padidina. Rinkliavos mokestis to gal ir neatspindi, tačiau tai tikrai pajusime per prekių kainas, nes gamintojui tenka mokėti už tai, kas jam nepriklauso – komunalinių atliekų tvarkymą. „Pinigai iš vienos kišenės tiesiog perkeliami į kitą. Aplinkosauginiu požiūriu toks kaštų perskirstymas yra ydingas ir brangus“, – tvirtina B.Razbadauskienė.
PTO atstovės teigimu, blogybė yra ta, kad nors šalies teisės aktai ir numato kiekvieno sistemos dalyvio pareigas, teises ir atsakomybę, tačiau galiausiai nebėra aišku, kas atsakingas už konkretų veiksmą ir rezultatą. Viena tik yra aiškiai apibrėžta – jei gamintojas ar importuotojas neįgyvendins pakuočių surinkimo užduočių, jam teks mokėti taršos mokesčius.
Ateities vizijos siejamos su augančia karta
Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos prezidentas E.Mulokas įsitikinęs, kad esamomis aplinkybėmis rūšiavimo rodiklius ir efektyvumą labiausiai lemia gyventojų sąmoningumo lygis, o ne finansinė motyvacija. Nes, atsižvelgiant į individualiam ūkiui priskirtų konteinerių išvežimo tvarką ir gyventojų pastangas vienas namų ūkis per metus gali sutaupyti ne tiek jau ir daug – apie 10–20 eurų.
„Individualus namų ūkis gali pasirinkti mažesnį konteinerį, mažesnį mišrių komunalinių atliekų išvežimo dažnį. Tačiau pastaruoju metu atliekų surinkimo kainos tik auga, todėl žmonės nejaučia motyvacijos. Iki šiol problemų kelia brangstantis atliekų tvarkymas mechanino biologinio rūšiavimo įrenginiuose, diskutuojama apie sistemos efektyvumą. Jei esant tokioms sąlygoms vienintelis motyvuojantis veiksnys būtų galimybė sutaupyti, tai apskritai nustotume rūšiuoti atliekas. Todėl, siekiant geresnio atliekų sutvarkymo rezultatų ateityje, sąmoningumo ugdymą šiuo metu vertinčiau kaip daugiausia naudos duodantį veiksnį“, – tvirtina E.Mulokas.
Pasak jo, kur kas geresnių atliekų rūšiavimo rezultatų galėtume pasiekti daugiau dėmesio skirdami atliekų rūšiavimo kultūros ugdymui nuo mažų dienų – tai galėtų būti nacionalinės ikimokyklinio ugdymo sistemos dalis.
PTO inicijuotą Lietuvos gyventojų sociologinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų požiūrį į atliekų rūšiavimą bei jų įpročius atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Spalio mėnesį atliekamo tyrimo metu buvo apklausta 1014 18–75 metų amžiaus respondentų.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
