Vis daugiau gyventojų naudoja daugkartinius prekių maišelius
„Keletą metų iš eilės inicijuojame išsamius gyventojų elgsenos ir nuomonės, rūšiuojant atliekas, tyrimus, todėl galime matyti įvairius pokyčius. Džiugina tai, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet vidutiniškai 8 proc. padaugėjo saugančių gamtą, atsakingai vartojančių, pakartotinai daiktus naudojančių, elektrą ir vandenį taupančių, vietoje asmeninio automobilio viešąjį transportą, dviratį ar kelionę pėsčiomis besirenkančių respondentų. 72 proc. respondentų atliekų rūšiavimą vertina kaip savo prisidėjimą prie aplinkosaugos ir net 62 proc. apklausos dalyvių aplinkos taršą atliekomis ir pastarųjų kiekio didėjimą įvardija kaip didžiausią aplinkosaugos problemą“, – teigia PTO direktorius Valentinas Miltienis.
Kaip parodė tyrimas, Lietuvos gyventojai šiemet labiau pastebi teigiamus pokyčius atliekų tvarkymo srityje: daugėja rūšiavimui skirtų konteinerių bei vietų, kuriose galima rūšiuoti, daugėja informacijos, modernėja atliekų surinkimo ir perdirbimo procesai. Išaugo skaičius respondentų, naudojančių į parduotuvę atsineštą daugkartinį (tekstilinį) maišelį (nuo 49 proc. 2019 m. iki 55 proc. 2020 m.). Sumažėjo ir žmonių, kurie nesidomi, kokia informacija apie rūšiavimą pateikiama ant prekių pakuočių (nuo 33 proc. 2019 m. iki 20 proc. 2020 m.).
Į pakuotėms skirtus konteinerius meta kas papuola
„Vis dėlto, nepaisant teigiamų pokyčių, stebime bėdas. Jas atspindi tiek gyventojų apklausos, tiek ir atliekų rūšiavimo praktika. Šiemet kur kas daugiau respondentų pasisakė apie jiems reikalingos informacijos trūkumą – net 45 proc. respondentų trūksta žinių, kaip teisingai rūšiuoti. Be to, išaugo dalis teigiančiųjų, kad neturi namuose kur laikyti išrūšiuotų atliekų – nuo 28 proc. 2019 m. iki 37 proc. 2020 m. Beveik tris kartus išaugo respondentų, tvirtinančių, kad neturi laiko ir noro (tingi) – nuo 11 proc. 2019 m. iki 29 proc. 2020 m. Gali būti, kad domėjimąsi rūšiavimu šiemet šiek tiek užgožė pandemijos iššūkiai: daugelis namų ūkių patyrė finansinių iššūkių – kai kas neteko darbo ar išėjo į prastovas, išgyveno nerimą dėl sveikatos. Atliekų rūšiavimo aktualijos ne vienam tapo ne tokios svarbios“, – pastebi PTO vadovas.
Anot V.Miltienio, atliekų rūšiavimo įpročius gerai atskleidė ir PTO bei kitų dviejų pakuočių tvarkymo funkcijas vykdančių organizacijų gegužės–lapkričio mėnesiais atlikti patikrinimai 17 Lietuvos savivaldybių.
„Patikrinimų metu matome, kad į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai meta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Tokios netinkamai išrūšiuotos atliekos, kurios turėtų būti išmetamos į mišrių atliekų konteinerius, kartais sudaro iki 50 proc. individualiems namų ūkiams skirtų pakuočių atliekoms skirtų konteinerių turinio. Pakuotėms skirtų konteinerių naudojimą ne pagal paskirtį lydi ir kasmet augantis tos pačios talpos (dažniausiai 240 litrų) užpildytų konteinerių svoris. Apie tai, kiek užteršta tokia rūšiavimo talpa, galima spręsti vien ją pajudinus“, – aiškina PTO vadovas.
Jo aiškinimu, kai kurie individualius rūšiavimo konteinerius naudojantys gyventojai mano, kad į juos mesdami mišrias atliekas mokės mažiau. Tačiau tokių užterštų atliekų tvarkymo kaštus vartotojas padengia per prekių kainas.
Tyrimas taip pat padėjo išsiaiškinti, ką apie pakuotėms skirtų konteinerių taršą ir šios problemos sprendimą mano patys gyventojai. Respondentų buvo klausiama, kaip reikėtų bausti gyventojus, į pakuočių atliekų konteinerius metančius mišrias komunalines atliekas. Didžioji dalis (38 proc.) išsakė nuomonę, kad reikėtų konteinerį ištuštinti, tačiau pritaikyti baudas. 21 proc. apklausos dalyvių mano, kad reikėtų padidinti rinkliavos mokestį, 18 proc. – kad palikti neištuštintą konteinerį perrūšiavimui, 23 proc. pasisakė, kad bausti už pakuočių konteinerių taršą nereikėtų.
Padaugėjo manančių, kad rūšiuoti skatintų ekonominė nauda
Tyrimas atskleidė, kad daugiausia – 91 proc. – respondentų rūšiuoja stiklinius butelius ir stiklainius. Palyginti su 2019 m., nuo 78 iki 85 proc. išaugo kartono ir popieriaus pakuotes, laikraščius ir žurnalus, rūšiuojančių respondentų dalis, nuo 34 iki 46 proc. augo aliuminines gėrimų skardines, metalines dėžutes nuo konservų rūšiuojančiųjų skaičius, po 7 proc. didėjo tetrapakus ir tekstilę rūšiuojančiųjų dalis, daugėjo rūšiuojančiųjų elektronikos atliekas, lemputes ir baterijas.
Net 54 proc. respondentų (16 proc. daugiau nei pernai) kaip rūšiavimo priežastį išskyrė siekį, kad būtų perdirbta daugiau atliekų ir taupomi gamtiniai ištekliai. Teigiamą rūšiavimo poveikį aplinkai ir sveikatai šiemet nurodė 57 proc. respondentų. Vis dėlto išaugo dalis tų, kurie teigia, kad ekonominė nauda (rūšiuojantys moka mažiau) būtų rūšiuoti skatinantis veiksnys – nuo 31 proc. 2019 m. iki 56 proc. 2020 m.
„Didelę žalą progresui kelia įvairi neigiama žiniasklaidoje pasirodanti informacija. Tyrimo metu respondentų buvo prašoma pasisakyti apie neigiamus pokyčius atliekų tvarkymo sektoriuje. Šiemet buvo kur kas daugiau manančių, jog daugėja neigiamos informacijos apie atliekų sektorių ir netinkamai tvarkomas atliekas (nuo 24 proc. 2019 m. iki 35 proc. 2020 m.). Bet kuris skandalas, net jeigu jis yra dirbtinis, ar atvejai, kai neigiama informacija skleidžiama vien tik marketingo tikslais, aštrėjant konkurencijai atliekų tvarkymo sektoriuje, gali lemti mažesnę gyventojų motyvaciją teisingai rūšiuoti atliekas“, – pastebi PTO vadovas.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
