Dėl oro taršos jau dabar mirštame anksčiau
Lietuvoje, Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, daugiau kaip trys tūkstančiai ankstyvųjų mirčių 2013-aisiais buvo susijusios su kietųjų dalelių koncentracija ore. Visoje Europos Sąjungoje dėl oro užterštumo anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus.
Jau šiandien statistinis vilnietis dėl miesto oro taršos gyvena 6 mėn. trumpiau, nei galėtų, o kaunietis – 7 mėnesiais trumpiau. Įvertinus „sveiko gyvenimo metus“, kitaip tariant, tiek savo gyvenimo metų, kiek jaučiamės gerai, nesergame jokia lėtine liga, lietuvių sveikas ir nerūpestingas gyvenimas dėl oro taršos sutrumpėja 1,5 metų (tuo metu Europos Sąjungos vidurkis – mažiau nei vieneri metai). Daugiau duomenų apie oro taršą ir jos poveikį sveikatai galite rasti Europos audito rūmų ataskaitoje „Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota“.
„Šalies miestų oro kokybė kelia vis daugiau nerimo, – sako Aplinkos ministras Kęstutis Navickas. – Oro tarša išlieka viena opiausių žmonių sveikatos ir aplinkos problemų Lietuvoje. Neatskiriami šios taršos palydovai – kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligos, priešlaikinės mirtys, dėl ligų neišdirbtas darbo laikas, su tuo susiję ekonominiai nuostoliai.“
Aplinkos ministerijos Taršos departamento direktorius Vitalijus Auglys patikslino, jog nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija gali būti skiriama tiems, kurie atiduos savo taršų ir nustatytą laiką eksploatuotą (seną) automobilį ir įsigis mažiau teršiantį.
Vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas namams šildyti. Mūsų šalyje, oro kokybės matavimų duomenimis, smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore padidėja šildymo sezono metu. Kai kuriuose individualiuose namuose malkos ir anglys, o dažnai ir visokios atraižos ar atliekos deginamos pasenusiuose, techniškai netvarkinguose katiluose – tai kelia pavojų tos vietovės gyventojų sveikatai. Pasak ministro, didėjanti oro tarša jau nebeleidžia delsti ir verčia neatidėliotinai imtis veiksmų.
Gyventojai finansinėmis priemonėmis bus skatinami keisti automobilius
Siekiant įgyvendinti ES reikalavimus ir spręsti oro taršos problemas rengiamas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pabrėžė, kad lapkričio 16-ą dieną šio plano patikslintas projektas bus pristatomas visuomenei Aplinkos ministerijoje rengiamoje konferencijoje, o gruodžio mėnesį turėtų pasiekti Vyriausybę. Aplinkos ministerija šiuo planu nusprendė imtis ne ribojimo, o skatinimo bei informavimo priemonių, kad gyventojai pakeistų labiausiai orą teršiančias veiklas ar įpročius. Kita vertus, jei skatinimas nepadės, ateityje teks imtis ribojančių priemonių, nes oro tarša daro tiesiog per didelę žalą gyventojams ir valstybei.
„Tarša turi ir piniginę išraišką. Oro taršos kaštai gyventojų sveikatai Lietuvoje viršija 1 milijardą eurų per metus. Į šią sumą įeina, pavyzdžiui, kaštai, kai darbuotojas suserga, negali ateiti į darbą ir tą dieną nesukuria pridėtinės vertės. Taip pat įskaičiuoti kaštai dėl sutrumpėjusio mūsų gyvenimo (kaip jau minėta, didžiųjų miestų gyventojų gyvenimo trukmė mažėja po pusmetį ir daugiau)“, – sakė M.Norbutas.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projekte nemažai veiklų skirta gyventojų švietimui, kokia opi iš tiesų yra ši problema, kaip ji kenkia mums patiems. Taip pat dar atidžiau bus vertinamas nacionaliniu mastu į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis, kasdieninė oro kokybė. ir jos poveikis sveikatai. Aplinkosaugininkų akys, kaip ir daugumoje Europos ir pasaulio šalių, šiuo metu nukreiptos į dyzelinius automobilius – jų mūsų šalyje kasmet vis daugiau.
Gyventojai bus skatinami persėsti iš automobilio į viešąjį transportą, kitaip tariant, atsisakyti taršaus automobilio (jį atiduoti) ir kito nebepirkti – priėmę tokį sprendimą taip pat gaus finansinę kompensaciją.
„Finansiškai skatinsime senų automobilių vairuotojus keisti savo transporto priemones į naujesnes, kad jos atitiktų tam tikras taršos normas. Nesakau, kad finansuosime naujų automobilių įsigijimą – mūsų gatvėmis rieda labai seni automobiliai, tad šiandieninėje situacijoje ir 10-ies metų amžiaus automobilis jau būtų neblogai“, – sakė viceministras. Be to, iki šiol mažai dėmesio skirta ekologinio vairavimo įgūdžiams – kitose šalyse tokio pobūdžio mokymai, švietimas yra populiarūs, nes ekologinis vairavimas leidžia ne tik mažiau teršti, tačiau ir sutaupyti degalų (kartu ir asmeninių finansų).
Aplinkos ministerijos Taršos departamento direktorius Vitalijus Auglys patikslino, jog nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija gali būti skiriama tiems, kurie atiduos savo taršų ir nustatytą laiką eksploatuotą (seną) automobilį ir įsigis mažiau taršų (nebūtinai naują) automobilį.
„Kriterijai kol kas dar nėra patvirtinti, bet orientuojamės į tai, kad atiduodamas automobilis jau būtų „atitarnavęs“ apie 13-15 metų. Tokia priemonė, jei viskas pasiseks, galėtų atsirasti jau nuo kitų metų. Lietuviai yra racionalūs žmonės, skaičiuoja finansus, tad tokia priemonė turėtų duoti efektą „išsivalant“ nuo senų taršių automobilių“, – svarstė V.Auglys.
Jo teigimu, Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projekte kol kas nebeliko planų įvesti taršos mokestį automobiliams, tačiau reikia suvokti, kad tokie pasiūlymai tikrai grįš ant posėdžių stalų, jei skatinimas išmokomis neduos rezultatų. Ministerija taip pat skatins viešojo transporto valdytojus atnaujinti autobusų ir troleibusų parką, kad šios priemonės miestuose būtų varomos elektra, kitur – būtų hibridinės ar varomos alternatyviais degalais. Gyventojai bus skatinami persėsti iš automobilio į viešąjį transportą, kitaip tariant, atsisakyti taršaus automobilio (jį atiduoti ir kito nebepirkti) – priėmę tokį sprendimą taip pat gaus finansinę kompensaciją.
V.Auglio teigimu, pramonės įmonės neteršia tiek daug, kiek dauguma gyventojų įsivaizduoja, nes jos investuoja į kokybiškus išmetamųjų dujų valymo įrenginius, energijos vartojimo optimizavimą.
Lietuviai kovoja už malkas, bet kūrena ne tik jomis
Kita priemonė, kuri turėtų sumažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis ir dar pavojingesniais kancerogeniais teršalais – gyventojų skatinimas pasikeisti senus ir neefektyvius kietojo kuro katilus į modernesnius, ekonomiškesnius ir kartu mažiau taršius arba prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Viceministro M.Norbuto teigimu, jau iki 2023-ųjų metų daugiau nei 4000 gyventojų gaus galimybę pasikeisti šildymo įrenginius. Tam skirta apie 15 milijonų eurų.
Taršos prevencijos departamento direktorius V.Auglys pridūrė, kad dar prieš kelerius metus biokuro naudojimas buvo labai skatinamas siekiant sumažinti klimato kaitos procesus. Vis tik jei iškastinį kurą – gamtines dujas – pakeitęs kietasis biokuras naudojamas netinkamas ir nešvarus, degdamas jis išmeta papildomą „porciją“ kietųjų dalelių, ir dar pavojingesnių teršalų.
„Žmonės yra linkę kūrenti viską, kas dega, ne tik švarų biokurą. Pritrūksta sąmoningumo ir prižiūrint šildymo įrenginius, kaminus. Dėl to didėja ne tik tarša, bet ir gaisrų pavojus. Jei būtų kūrenama tik biokuru, tų griežtesnių apribojimų nereikėtų. O dabar kartu kūrenamos atliekos, baldų dalys, anglys. Kaip bežiūrėtume – centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra mažiau tarši, nes visų pirma tai – du-trys aukšti kaminai vietoj kelių šimtų žemų, o antra, didžiuliuose katiluose degimo procesas yra daug efektyvesnis, išmetami dūmai – valomi, vykdoma nuolatinė išmetamų teršalų kontrolė“, – sakė V.Auglys.
Pašnekovas priminė, kad kietosios dalelės pripažintos kancerogeniniu veiksniu, jos sukelia įvairias kraujagyslių sistemos ir kvėpavimo takų ligas, ir kuo šios dalelės smulkesnės – tuo pavojingesnės. Dideli jų kiekiai būdingi ne tik didmiesčiams – kartais žiemą dardėdamas per Lietuvą iš aitraus kvapo nesunkiai užuodi, kad kažkas nutarė pasišildyti ne tik malkomis. Dėl to kenčia ne tik kaimynų lauke išdžiaustyti baltiniai, bet ir visų (įskaitant ir patį „kūrentoją“) sveikata.
Bus siekiama gyventojus skatinti jungtis prie centralizuoto šildymo sistemos arba pasikeisti savo kietojo kuro katilus į efektyvesnius, pagamintus remiantis ekologinio projektavimo principais, įsivesti geoterminį ar kitokį netaršų šildymą. Planuojama finansuoti iki pusės naujo katilo kainos.
Rengiant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą, buvo kilę diskusijų dėl galimybės riboti kietojo kuro (malkų, anglių, medienos briketų) naudojimą namams šildyti. Aplinkos viceministras M.Norbutas patikslina, kad šiuo metu šios idėjos atsisakyta. Vis tik, pasiūlymas gali grįžti, pavyzdžiui, Krokuvoje, kuri yra vienas iš labiausiai užterštų miestų Lenkijoje nuo 2019 m. rugsėjo bus visiškai uždrausta kūrenti kietuoju kuru, o visame Krokuvos regione nuo 2023-iųjų kietąjį kurą bus galima kūrenti tik aukščiausius ekologinius standartus atitinkančiuose katiluose. Lietuvoje kol kas planuojama nuo 2025-ųjų kokiu nors būdu apriboti kūrenimą anglimi.
Tikėtina, kad tikslų nepasieksime
Vitalijus Auglys priminė, jog Europos Sąjungai esame įsipareigoję tam tikra dalimi sumažinti išmetamų oro teršalų kiekius. Labiausiai reikia sumažinti išmetamus į aplinką azoto oksidų kiekius. Iki 2020-ųjų turime išmesti 48 proc. mažiau, nei 2005-aisiais.
Kodėl tarša Kaune ir Klaipėdoje neretai yra dar didesnė, nei Vilniuje? Viskas priklauso nuo individualių namų skaičiaus mieste.
„Kol kas panašu, kad atotrūkis (tarp tikslo ir šiandieninės situacijos, – red. past.) yra labai didžiulis ir turint omenyje Lietuvos dyzelinių automobilių parko dydį, tikslą pasiekti bus labai sudėtinga. 59 proc. azoto oksidų taršos kyla iš kelių transporto. Taikant skatinimo priemones, po vienerių metų jau žinosime, ar tai padėjo pakankamai sumažinti oro taršą“, – svarstė viceministras M.Norbutas.
V.Auglys priminė, kad Vakarų Europos miestai su oro tarša azoto oksidais jau kovoja griežtomis priemonėmis: dyzeliniu varomi automobiliai tiesiog neįleidžiami į miesto centrą.
Gali būti, kad plano projekte numatomos priemonės neleis pasiekti visų oro taršos mažinimo tikslų, tuomet planas turės būti peržiūrėtas, numatytos papildomos priemonės.
Nesilaikant ES reikalavimų (pakankamai nesumažinus į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio ar neužtikrinus ES reikalavimus atitinkančios oro kokybės) Europos Komisija sprendžia dėl galimų sankcijų šaliai. Jos atstovai labai kruopščiai įvertina šalies narės pastangas sumažinti oro taršą.
Kas yra didžiausi oro teršėjai?
„Gerą oro kokybę iki šiol suprasdavome kaip „Dievo duotą“. Deja, turiu pasakyti, kad švarus oras kai kuriuose miestuose ir miesteliuose jau yra didelis iššūkis“, – sako V.Auglys.
Kas labiausiai sąlygoja minėtus teršalus ore? Daugiau nei pusė viso kietųjų dalelių kiekio ore atsiranda deginant kurą namų ūkiuose. Naftą perdirbančios bendrovės orą labiausiai teršia sieros oksidu (beveik pusė viso į orą išskiriamo kiekio), dar penktadalį šio teršalo išskiria elektros ir šilumos gamybos įmonės. Daugiausia amoniako į aplinką patenka ūkininkams tvarkant mėšlą (65 proc. viso teršalų kiekio), naudojant neorganines trąšas. V.Auglio teigimu, pramonės įmonės neteršia tiek daug, kiek dauguma gyventojų įsivaizduoja, nes jos investuoja į efektyvias technologijas, kokybiškus išmetamųjų dujų valymo įrenginius, energijos vartojimo optimizavimą.
Iš Lietuvos didmiesčių panašu, kad oro kokybė prasčiausia uostamiestyje – čia kietųjų dalelių koncentracijos ribinė vertė buvo viršyta jau 57 dienas per metus (leidžiama riba – 35 dienos per metus). Vilniaus Žirmūnų oro tyrimų stoties duomenys parodė, jog kietosiomis dalelėmis vilniečiai kvėpavo jau 37 dienas nuo šių metų pradžios, Kaune, Petrašiūnuose, ši riba viršyta 31 dieną. Šiauliuose – 26 dienas.
„Kodėl tarša Kaune ir Klaipėdoje neretai yra dar didesnė, nei Vilniuje? Viskas priklauso nuo individualių namų skaičiaus mieste ir transporto srautų atitinkamuose rajonuose. Kuo daugiau mieste individualių namų, neprisijungusių prie centrinio šildymo sistemos – tuo didesnė tarša kietosiomis dalelėmis ir kitomis pavojingomis medžiagomis. Kaune automobilių gerokai mažiau, nei sostinėje. Tačiau Kauno centrą supa individualių namų zonos (Žaliakalnis, Žemieji Šančiai). Jų išmesti teršalai nusėda miesto centre“, – paaiškino M.Norbutas.
