Vingiuotosios Ventos pakrantėse netrūksta skardžių, atragių ir atodangų, kuriuose užkoduota šimtų milijonų metų senumo istorija – tereikia mokėti ją perskaityti.
Papilės juros periodo atodangoje geologai aptinka dinozaurų laikus menančių vandens gyvūnų ir augalų fosilijų. Belemnitą – pailgą tamsiai gelsvą ar pilkšvą kulkos formos „akmenėlį“ tikriausiai matė kiekvienas, bet ar žinojote, kad tai – suakmenėjęs priešistorinis moliuskas, kuriuo paskanauti itin mėgo vandenyje gyvenę ichtiozaurai?
Natūralios gamtos kampelį pamėgo stirnos, ūdros, kiškiai, šikšnosparniai. Ventės regioniniame parke iš viso aptikta beveik 800 vabzdžių rūšių, tarp kurių ir į Raudonąją knygą įrašyti marmuriniai auksavabaliai, margieji grambuoliai, machaonai, didieji auksinukai ir kt. Aukštose žolėse galima sutikti ir angį ar varine gyvate vadinamą gluodeną.
Šalia Virvytės stūkso kuklus Gyvolių, o kiek toliau – Rekčių piliakalnis. Papilės piliakalnyje įrengtose kapinėse palaidotas istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Netoliese auga unikalus gamtos paveldo objektas – penkiolikakamienė liepa.
Šalia Kairiškių kaimo – legendomis apipinti senkapiai, geriau žinomi Apžadų kapelių pavadinimu.
Susipažinus su kraštovaizdžiu verta apžiūrėti ir architektūrinį paveldą. Viekšniuose stovi kukli cerkvė. Pasakojama, kad ji pastatyta po 1863 metų sukilimo, kuomet caras į Lietuvą atsiuntė apie 3 tūkstančius rusų šeimų. Krašto istoriją meną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sienos. Viekšniai paskelbti urbanistiniu paveldu, tad pasigrožėti autentiškomis gatvelėmis turėtų kiekvienas važiuojantis pro šalį.
Ventos regioninis parkas fotografo akimis: