Nuo šakučių iki krapštukų
Aplinkos ministerija primena, jog pagal Europos Sąjungos direktyvoje (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904) nustatytus reikalavimus nuo liepos 3-iosios rinkai bus draudžiama teikti tokius vienkartinius plastiko gaminius, kaip stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės, kosmetiniai krapštukai.
Į šį sąrašą taip pat patenka iš išplėstojo polistireninio putplasčio (angl. expanded polystyrene, EPS) pagaminta gėrimų tara, gėrimų puodeliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, nedelsiant suvartoti skirto maisto tara, taipogi visi iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti gaminiai.
Be to, nuo liepos 3 d. turės būti paženklinti rinkai teikiami vienkartiniai gėrimų indeliai, tabako gaminiai su filtrais, higieniniai paketai (įklotai), tamponai ir jų aplikatoriai, drėgnosios servetėlės bei buitinės šluostės, kad vartotojai žinotų, jog juose yra plastiko ir kaip juos tvarkyti.
Pokyčiai neabejotinai pakoreguos ne tik paprastų vartotojų įpročius.
Kaip pripažįsta ekspertai, šie bei kiti Lietuvos neaplenksiantys pokyčiai neabejotinai pakoreguos ne tik paprastų vartotojų įpročius. Šiuo atveju didieji iššūkiai laukia verslo atstovų – etapais įgyvendinamos Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos reikalavimai skatina gamintojus ir importuotojus rinktis tvaresnes alternatyvas ir žada ilgainiui neišvengiamai didėsiančią atsakomybę.
Pareikalaus ne tik lankstumo
Daugiau nei 30-čiai verslo asociacijų bei 3,5 tūkst. įmonių atstovaujančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, bent jau pirmuoju etapu verslas prisitaikys prie kai kurių vienkartinių plastiko gaminių atsisakymo ir pateikimo rinkai reikalavimų.
„Nuo šių metų liepos 3 dienos įsigalios tam tikrų vienkartinio plastiko gaminių pateikimo rinkai apribojimai, tačiau bus suteikta galimybė išsiparduoti sukauptus vienkartinius plastikinius gaminius – iš Lietuvoje esančių tiekėjų iki 2021 m. liepos 2 d. įsigytus vienkartinius plastikinius gaminius bus galima platinti ar sunaudoti ir po 2021 m. liepos 3 dienos. Taigi verslas turės galimybę gana lanksčiai prisitaikyti ir pereiti prie naujų reikalavimų nenaudoti kai kurių vienkartinių plastiko gaminių. Iš kitos pusės matome, kad dalis verslo jau iš anksto prisitaiko prie naujų apribojimų, pavyzdžiui, prekybininkai jau dabar atsisako vienkartinių plastiko indų, dalis išparduoda paskutinius likučius“, – sako pašnekovas.
Dalis verslo jau iš anksto prisitaiko prie naujų apribojimų.
Tačiau kiti žingsniai, pripažįsta LVK prezidentas, pareikalaus iš verslo ir daugiau lankstumo, ir investicijų.
Tai pasakytina ne tik apie jau minėtą šiais metais įsigaliosiantį privalomą atitinkamų gaminių ženklinimą – dar po kelerių metų bus įtvirtintas didesnės gamintojo atsakomybės principas, tiek dėl tabako gaminių filtrų, tiek dėl kitų plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, buitinių šluosčių, oro balionėlių, žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko), taip pat įsigalios kiti specifiniai reikalavimai dėl atskiro plastikinių butelių surinkimo ar net plastikinių kamštelių ir dangtelių tvirtinimo prie plastikinių butelių bei kitos taros.
Verslas – sąjungininkas
„Nėra abejonės, kad visi nauji reikalavimai verslui sukelia naujų iššūkių, kurie pirmiausia yra finansiniai. Vieni reikalavimai, tokie kaip gaminių ženklinimas, yra paprastesni ir prie jų verslas prisitaikys lengviau, tačiau svarstant, pavyzdžiui, apie kamštelių tvirtinimą prie taros, kalbama jau apie žymiai didesnes investicijas, tam tikrais atvejais – ištisų gamybos linijų pritaikymą naujiems reikalavimams“, – komentavo A. Romanovskis.
Kitas dalykas, pasak pašnekovo, tiek kalbant apie gamintojo atsakomybę tokiuose klausimuose kaip tabako gaminių filtrai ar kiti plastikiniai gaminiai, tiek ir kituose klausimuose, dar nėra visiško aiškumo – ES direktyvoje nustatyti tik bendrieji gamintojo atsakomybės principo reikalavimai, todėl dar svarstoma, kaip konkrečiai užtikrinti efektyvų šio principo veikimą Lietuvoje, šiuo metu nėra aišku, kiek papildomų finansinių išteklių iš verslo tai pareikalaus.
„Svarbu sukurti tokį gamintojo atsakomybės principą, kuris nebūtų perteklinis arba per brangus gamintojams. Neabejoju, kad Lietuvos verslo konkurencingumo išsaugojimas yra ne tik verslo, bet ir visos valstybės interesas, – sako A. Romanovskis. – Turime suprasti, kad, siekiant Europos Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos tikslų, Lietuvos verslas yra sąjungininkas, su kuriuo reikia diskutuoti ir tartis, kaip sėkmingai, racionaliai ir be milžiniškos naštos pereiti į naują erą.“
LVK prezidento vertinimu, sveikintinas Aplinkos ministerijos dialogas su socialiniais partneriais bei verslo atstovais leidžia tikėtis, jog Europos Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos tikslų bus siekiama ne tik bendromis jėgomis, bet ir užtikrinant, kad naujas reguliavimas būtų proporcingas ir efektyvus.
Vietoje plastikinio butelio – popierinis
Pašnekovas neneigia, jog siekis mažinti vienkartinio plastiko gaminių poveikį aplinkai jau tapo postūmiu gamintojams ieškoti tvaresnių alternatyvų.
„Be jokios abejonės, verslas visada buvo proveržio ir inovacijų variklis. Nors aplinkosauginiai tikslai verslui nėra svetimi, matome, kad bendra Europos Sąjungos politika skatina įmones dar greičiau pereiti prie naujų procesų. Atsakingas verslas prie pasikeitusių su plastiku susijusių reikalavimų pereina jau dabar, taip pat ieško sprendimų, kad dar ateityje įsigaliosiantys reikalavimai būtų įgyvendinami anksčiau laiko – pavyzdžiui, testuoja savo gamybos linijas, kad šios būtų pritaikytos kamštelių pritvirtinimo prie plastikinės taros reikalavimui, kuris įsigalios tik 2024 m. liepos 3 d.“, – įvardijo A. Romanovskis.
Pagal ES direktyvą įsigalioja reikalavimas, kad 2025 m. PET butelių sudėtyje būtų bent 25 proc. perdirbto plastiko, o 2030 m. šis rodiklis plastikiniuose buteliuose turi pasiekti jau 30 proc. Europos gaiviųjų gėrimų industrija yra įsipareigojusi, kad iki 2025 m. visos plastikinės pakuotės būtų 100 proc. perdirbamos ir pagamintos bent iš 25 proc. perdirbto plastiko.
Aplinkosauginiai motyvai verslą skatina siekti ir išskirtinių inovacijų.
„O tokie rinkos lyderiai kaip „Coca-Cola“ išsikėlė dar ambicingesnius tikslus ir Europoje sieks, kad plastikiniai buteliai iki 2025 m. būtų pagaminti bent iš 50 proc. perdirbto plastiko. Be jokios abejonės, aplinkosauginiai motyvai verslą skatina siekti ir išskirtinių inovacijų, kurios jų gaminius paverstų dar tvaresniais ir draugiškesniais aplinkai.
Pavyzdžiui, vėlgi „Coca-Cola“ neseniai pristatė visiškai naują gėrimų tarą – popierinį butelį, kuris ateityje gali pakeisti plastikinį ir kuris jau artimiausiu metu bus testuojamas Europos rinkoje, Vengrijoje“, – naujausiomis tendencijomis dalijosi LVK prezidentas.
