2020 12 09

Vilnius paskelbtas žaliausiu miestu Europoje ir trečiu pasaulyje

Trečiadienį paskelbtame „Husqvarna“ miesto žaliosios erdvės indekse (HUGSI) Vilnius buvo pripažintas žaliausiu miestu Europoje. Atlikus tyrimą, kuriam buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, nustatyta, kad net 62 % viso Lietuvos sostinės ploto sudaro žaliosios zonos (be žemdirbystei skirtų plotų) ir pagal šį rodiklį Vilnius yra trečiasis pasaulyje.
Lietaus nuplauti Vilniaus stogai ir bokštai
Lietaus nuplauti Vilniaus stogai ir bokštai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pranešime spaudai skelbiama, kad HUGSI reitingas sudarytas iš 155 pasaulio miestų 60-yje šalių, kurių palydovinės nuotraukos išanalizuotos pasitelkiant kompiuterinės vizijos ir giliojo mokymosi technologijas. Atsižvelgiant į žalumos gausą, proporcijas, pasiskirstymą ir būklę nustatyta, kad net 49 % Vilniaus ploto užima medžiai, 12 % – pievos, 1 % – vandens telkiniai ir 37 % –pastatai, keliai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kita.

Žaliausių pasaulio miestų indekse Lietuvos sostinę aplenkė pavyzdiniu miestu paskelbtas JAV Šiaurės Karolinos valstijoje esantis Šarlotės miestas bei antrą vietą užėmęs Durbanas Pietų Afrikoje. Į žaliausių miestų penketuką taip pat pateko Dortmundas (Vokietija) bei Krokuva (Lenkija). Estijos sostinė Talinas užėmė 56-ąją vietą, tuo metu kaimyninės Latvijos sostinė Ryga liko 102-oje vietoje.

Indekso duomenimis, Vilniaus žalumos plotas nuo praėjusių metų paaugo 1.07% ir tai yra geriausias pozityvus pokytis tarp 30 žaliausių pasaulio miestų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius džiaugėsi, jog nuolatinės pastangos žalesnės sostinės link sulaukė tarptautinio pripažinimo: „Visam pasauliui patiriant didelius išbandymus dėl klimato kaitos, Vilnius labai vertina savo turtą – išties įspūdingus žaliuosius plotus. Pirmiausia tai – reakreacinės paskirties miškai, kurie jau ne vieną dešimtmetį atsakingai puoselėjami profesionalių miškininkų – savivaldybės darbuotojų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus katedros varpinė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus katedros varpinė

Taip pat – žalios miesto gatvės ir skverai, kurių želdynų atnaujinimas intensyviai vyksta pastaraisiais metais. Norėdami, kad žaliomis sostinės gatvėmis džiaugtųsi mūsų anūkai, sodinti medžius turime šiandien. Tą ir darome, kartu rūpindamiesi sudėti visus saugiklius, kad išsaugotume esamus brandžius medžius vykstant miesto plėtrai. Taigi – nors įvertinimas netikėtas, pelnytas jis, manau, nuosekliais mūsų darbais“.

HUGSI projektas gimė prieš kelerius metus, kai „Husqvarna“ ir „20tree.ai“ kompanijos suvienijo jėgas norėdamos padėti miestams visame pasaulyje apsaugoti žaliąsias zonas. Žaluma miestuose yra reikalinga ne tik kovai su užterštumu, bet ir rekreaciniais tikslais, sportui, psichologinės sveikatos palaikymui.

Augant miestams žaliąsias erdves didmiesčiuose vis dažniau keičia įvairūs pastatai, keliai bei kiti statiniai, todėl HUGSI leidžia pamatyti tikrąjį vaizdą skaičiais ir nustatyti žaliųjų zonų plotų miestuose pokytį bėgant laikui. Siekiant išlaikyti sveiką miesto žaliųjų ir „pilkųjų“ erdvių balansą, politikai, savivaldybės, miestų planuotojai ir kiti infrastruktūros plėtros sprendimų priėmėjai kviečiami naudotis indekso duomenimis.

Žaliausius didmiesčius turinčiu regionu pripažintas Europos žemynas, kur miestuose fiksuota vidutiniškai 45% žalumos, tuo metu mažiausiai žalumos (29%) nustatyta Lotynų Amerikos bei Pietų ir Vakarų Azijos regionuose.

HUGSI indeksas buvo pradėtas skelbti 2019 m., kuomet buvo vertinami 98 miestai, o šiemet tyrime išanalizuota 57 miestais daugiau. „Pernai paskelbus miestų HUGSI indeksą, sulaukėme didelio susidomėjimo ir klausimų, todėl šiemet atlikome dar didesnį tyrimą, kuris, tikimės, bus aktualus ir naudingas miestų savivaldybių atstovams, žaliųjų erdvių planuotojams ir patiems miestų gyventojams“, – teigė HUGSI produkto vadovas Erikas Swanas.

Indekso duomenimis, Vilniaus žalumos plotas nuo praėjusių metų paaugo 1.07% ir tai yra geriausias pozityvus pokytis tarp 30 žaliausių pasaulio miestų. Didžiausias žalumos augimas užfiksuotas Pakistane esančiame Karačyje (+5.17%), tuo metu daugiausiai žalumos per metus neteko Vuhano miestas Kinijoje (-14.88%).

Skelbiama, kad nors daugelyje pasaulio didmiesčių per praėjusius metus buvo pastebimas žaliųjų erdvių plotų augimas, bendras žalumos kiekis miestuose sumažėjo -0.01% arba 14 mln. kv. metrų. Europos, Lotynų Amerikos, Pietų ir Vakarų Azijos didmiesčiai kartu sudėjus sugebėjo savo žalumos plotą padidinti net 40 mln. kv. metrų, tačiau visų šių regionų pastangas užgožė net 52 milijonais kv. metrų žalumos plotą praradusi Kinija.

HUGSI indeksas atskleidė, jog pasaulio didmiesčių žaliųjų zonų vidurkis yra 39 %. Žaliausius didmiesčius turinčiu regionu pripažintas Europos žemynas, kur miestuose fiksuota vidutiniškai 45% žalumos, tuo metu mažiausiai žalumos (29%) nustatyta Lotynų Amerikos bei Pietų ir Vakarų Azijos regionuose. Primename, kad Vilniaus žaliųjų zonų kiekis siekia 62 %, o tai reiškia, jog Lietuvos sostinė yra 23 % žalesnė už vidutinį pasaulio didmiestį.

Regionų čempionai:

Afrika: Durbanas (Pietų Afrika)
Rytų Vidurio Azija: Honkongas (Kinija)
Rytų, Pietryčių Azija ir Okeanija: Hošiminas (Vietnamas)
Europa: Vilnius (Lietuva)
Lotynų Amerika: Rio de Žaneiras (Brazilija)
Šiaurės Amerika: Šarlotė (Šiaurės Karolina, JAV)
Pietų ir Vakarų Azija: Daka (Bangladešas)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis