Paskutinės šios kadencijos plenarinės sesijos metu ypatingos skubos tvarka Europos Parlamentas didele balsų persvara nubalsavo dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimų, kuriais faktiškai numatoma skubiai atmesti daugumą aplinkosaugos reikalavimų ūkininkams.
Pasiūlymas, dėl kurio buvo balsuojama, apima sąlygų, skirtų ūkininkavimo subsidijoms gauti, pakeitimus, praktiškai naikinant anksčiau galiojusius aplinkosauginius reikalavimus, ir tokiu būdu iš ES bendrosios žemės ūkio politikos pašalinant aplinkosaugos dėmenį.
Nuo aplinkosaugos reikalavimų vykdymo kontrolės ir sankcijų už jų nesilaikymą taip pat bus atleidžiami mažesni negu 10 hektarų ūkiai. Toks sprendimas paveiks net 65 proc. bendrosios žemės ūkio politikos paramos gavėjų ES. Beje, Lietuvoje net 70 proc. ūkių yra mažesni negu 10 ha. Taigi, Lietuvoje „palengvinimai“ palies dar didesnę ūkininkų dalį, negu vidutiniškai Europoje.
Ypatinga skuba
Pasiūlymą dėl bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimų Europos Komisija rengė nesilaikydama ES teisės bei savo pačios vidaus procedūrų ir pažeisdama fundamentalius skaidrumo, suinteresuotų šalių ir visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą principus.
Vadovaudamasi ES valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų nurodymais ir konsultuodamasi tik su ūkininkais, kuriuos tiesiogiai liečia bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimai, bei ignoruodama kitus suinteresuotus veikėjus ir pilietinę visuomenę, pasiūlymui parengti Komisija „sugaišo“ vos kelias savaites. Be kita ko, dvi iš keturių ūkininkų organizacijų, su kuriomis konsultavosi Komisija, pasiūlymą sukritikavo.
Siekiant priimti sprendimą dar šią kadenciją dėl pakeitimų Europos Parlamente buvo balsuojama ypatingos skubos tvarka, taip norint užsitikrinti ūkininkų paramą artėjančiuose rinkimuose. Tiek konservatoriai, tiek liberalai, tiek socialdemokratai prieš priimant sprendimą Europos Parlamente netgi nebuvo linkę diskutuoti dėl pakeitimų turinio.
Balsų pirkimo sezonas
Ironiška, kad Komisijai vadovaujanti Europos liaudies partijos kandidatė Europos Parlamento rinkimuose Ursula von der Leyen savo rinkiminės kampanijos svetainėje ursula2024.eu vis dar remiasi ES lyderyste „globalioje kovoje su klimato kaita“ ir nepateikia jokių nuorodų į ūkininkams padarytas nuolaidas.
Tai neišvengiamai kelia klausimų, ar Komisijos pasiūlytas teisės aktas yra nuoširdus atsakas į Europos žemės ūkį neva smaugiančią problemą, ar tiesiog politinis išskaičiavimas, tikintis rinkėjų balsų. Ne vienas Briuselyje kalbintas šio politinio žaidimo dalyvis pažymi, jog vyrauja nuomonė, kad svarbu „praplaukti“ rinkimus, o „tada žiūrėsim“.
Gali būti ir taip, kad rinkėjų balsų Europos liaudies partijai nuo politinių reveransų nepadaugės. Štai Lietuvai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete atstovaujantis Kęstutis Kupšys mano, kad daugelis rinkėjų gali netgi sureaguoti priešingai. Rinkėjai, anot šios ES patariamosios institucijos nario, gali nusisukti nuo Europos liaudies partijos, kadangi nuolaidų darymas vienai rėksmingai nusiteikusiai interesų grupei rodo politinės jėgos „stuburo“ trūkumą.
Sėdėjimas ant dviejų kėdžių ir bandymas įtikti dviem skirtingoms interesų grupėms – labai pavojinga rinkiminė strategija.
„Skubi nuolaida, suteikta po to, kai Belgijos ir kai kurių kitų šalių ūkininkai apgulė ES Tarybos pastatą, parodo ne tiek ūkininkų jėgą, kiek ES vadovų silpnumą. Komisija, kuriai teko karti lyderystė pasiūlyti bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, nebegali dabar kratytis atsakomybės ir bandyti išlikti nuošalyje. Jai, o kartu ir Komisijos pirmininkei, tenka našta dabar dorotis su pasekmėmis: silpstančiu pasitikėjimu, jog Komisija gali būti žaliojo kurso vėliavnešiu“, – sako K.Kupšys.
Anot Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario, sėdėjimas ant dviejų kėdžių ir bandymas įtikti dviem skirtingoms interesų grupėms – labai pavojinga rinkiminė strategija. Ar Europos liaudies partija gaus daugiau ūkininkų balsų negu praras konservatyvių, bet žaliajam kursui palankiai nusiteikusių rinkėjų balsų – parodys laikas.
Tenkina savanaudiškus interesus
Kaip pažymi nevyriausybinė organizacija „Europos aplinkos biuras“ (angl. European Environmental Bureau), mažiau nei per mėnesį be jokių viešųjų debatų ir tinkamo įvertinimo ES buvo „prastumta“ esminė bendrosios žemės ūkio politikos reforma, kuri nėra suderinama nei su mokslo įrodymais, nei su daugelio ūkininkų reikalavimais.
Europos Parlamento patvirtinti pakeitimai akivaizdžiai tenkina savanaudiškus žemės ūkio pramonės interesus visų kitų sąskaita, jais nepaisoma naujausių mokslininkų raginimų stiprinti klimato politiką žemės ūkio srityje ir nesiekiama užtikrinti sąžiningo žemės ūkio subsidijų paskirstymo ūkininkams.
Nors dauguma Europos Parlamento narių tvirtina, kad priimtais pakeitimais siekiama paremti ūkininkus, šiuo balsavimu jie tiesiogiai atmetė Žaliųjų frakcijos pasiūlymą dėl teisingesnio žemės ūkio subsidijų paskirstymo. Šiuo pasiūlymu buvo siekiama sąžiningesnės europinės žemės ūkio politikos, kurioje šiuo metu 80 proc. išmokų atitenka vos 20 proc. didžiausių ir turtingiausių ūkių.
Įtarimai dėl teisėtumo
Daugybė procedūrinių bei demokratijos principų pažeidimų rengiant ir priimant minėtus bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus kelia pagrįstų įtarimų dėl proceso teisėtumo. Nors proceso skuba buvo teisinama „krizine“ situacija, nebuvo pateikta jokio krizės apibrėžimo – dar daugiau, Europos Komisija neatliko privalomo klimato poveikio vertinimo, kas paprastai yra automatiškai traktuojama kaip europinės teisės pažeidimas.
Vis dėlto, Europos Parlamento Teisės tarnyba tokios išvados nepriėjo, nors savo nuomonėje ir pripažino, kad „pagrįsta tikėtis, jog tam tikri pasiūlymo elementai, kokie jie yra dabar, gali turėti įtakos bendrai įvairių bendrosios žemės ūkio politikos strateginių [...] tikslų pusiausvyrai [...]“.
Nevyriausybinės organizacijos „Client Earth“ teisininkės Sarah‘os Martin teigimu, teisiniu požiūriu minėtų pakeitimų nesuderinamumas su pačios ES bendrosios žemės ūkio politikos taisyklėmis, taip pat su kitais ES teisės aktais, tokiais, kaip Europos klimato įstatymas, šiuo atveju yra akivaizdus. Anot jos, bet kuris teisės studentas žino, jog vien tai, kad Europos Komisija neatliko atitikties Klimato įstatymui vertinimo, yra neteisėta, taigi, lieka neaišku, kaip Europos Parlamento Teisės tarnybai pavyko to „nepastebėti“.
Ydinga praktika
Be kita ko, visa ši ydinga praktika ne tik nesuteikė pakankamai laiko tinkamai apsvarstyti siūlomų pakeitimų, bet ir sukėlė pavojų ES klimato bei biologinės įvairovės įsipareigojimams ir pažeidė įprastą europinės teisėkūros procedūrą.
Patvirtinti pakeitimai ne tik tiesiogiai kertasi su įsipareigojimu 40 proc. bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti su klimatu susijusioms veikloms, bet ir kelia rimtą pavojų įsipareigojimui skirti bent 30 proc. ilgalaikio europinio 2021-27 metų biudžeto klimato tikslams. Be to, ES yra įsipareigojusi skirti 10 proc. ES ilgalaikio biudžeto biologinės įvairovės tikslams, tačiau priėmus pakeitimus, ir šis tikslas greičiausiai nebus pasiektas.
Faktinis aplinkosaugos dėmens pašalinimas iš bendrosios žemės ūkio politikos taip pat gali vesti į pavojingą precedentą – ypač atšaukinėjant europines aplinkosaugines normas. Tokia praktika ne tik kenkia pačiam europinių sprendimų priėmimo procesui, bet ir diskredituoja ES vaidmenį sprendžiant klimato bei gamtos krizes ir išduoda pilietinės visuomenės pasitikėjimą.
