Pažiūrėkime, kaip tvarkosi tie Europos miestai, kurie daugelyje skirtingų nominacijų įvardijami kaip patys žaliausi, ir kaip šalia jų atrodo mūsų sostinė.
Pagrindiniai taršos šaltiniai yra panašūs visuose miestuose. Tai pramonės, energetikos įmonės, individualių namų išmetami teršalai, kai deginamas kuras šildantis būstą, taip pat motorinių transporto priemonių išmetami teršalai.
Tik vieni miestai labiau kenčia nuo automobilių spūsčių ir jų išmetamųjų dujų, o kiti – nuo jų ekonominį gyvybingumą palaikančių gamyklų.
Taip pat miestų oro kokybė priklauso nuo klimato bei miesto suplanavimo. Vėjuoti, lietingi, dažnai besikeičiantys orai yra palankūs teršalams išsklaidyti. O ramūs, sausi, žiemą itin šalti arba vasarą labai karšti orai yra palankūs teršalams kauptis.
Erdviuose, su daugybe skverų bei parkų miestuose oras paprastai būna švaresnis, nei tuose, kur mažai medžių, siauros gatvelės ir didelis gyventojų tankumas.
Kopenhaga, Danija
Danai yra vieni laimingiausių žmonių pasaulyje, o sostinė Kopenhaga vadinama pasaulio dviračių sostine. Galbūt neatsitiktinai – juk sveikata, gera savijauta ir laimės pojūtis – neatsiejami.
Daugiau nei 50 proc. Kopenhagos gyventojų naudoja dviratį kaip transporto priemonę, miesto centre daugiau žmonių važinėja dviračiais nei automobiliais. Dėl patogios viešojo transporto infrastruktūros, retam tenka kulniuoti daugiau nei 400 metrų iki artimiausios stotelės, todėl beveik 30 proc. gyventojų renkasi viešąjį transportą. Planuojama, kad 2019 metais visi miesto autobusai naudos elektrą.
Didžioji dalis žaliųjų ir maisto atliekų yra kompostuojamos, kitos – kruopščiai rūšiuojamos, gyventojai kiekviename žingsnyje stengiasi taupyti energiją ir vandenį.
Mieste gausu žaliųjų erdvių, o turistai apsistoja vadinamuosiuose žaliuosiuose viešbučiuose, kurie ne tik įrengti naudojant ekologiškas medžiagas, naudoja saulės ar vėjo energiją, bet ir skatina savo svečius nepalikti nesuvalgyto maisto lėkštėse – už tai gali tekti susimokėti papildomai. Kopenhagos savivaldybė yra išsikėlusi tikslą iki 2025 metų tapti pirmuoju pasaulyje miestu, kuriame nebūtų į atmosferą išmetama anglies dvideginio.
Viena iš priemonių, kuri padės tai padaryti – geriamojo vandens fontanėliai, jų Danijos sostinėje įrengta daugiau nei 60. Tokiu būdu miesto gyventojai ir svečiai skatinami nepirkti geriamojo vandens plastikiniuose ar stikliniuose buteliukuose, kurių gamybai sunaudojama daug energijos ir kurie teršia aplinką, vietoje jų rinktis nemokamą puikios kokybės vandentiekio vandenį.
Kopenhagoje veikia labai efektyvi pastatų šildymo sistema, prie kurios prisijungę 98 proc. namų ūkių. Neseniai pradėjo veikti nauja pastatų vėsinimo sistema, kuri naudoja uosto vandenį. Ji sunaudoja 70 proc. mažiau energijos palyginti su tradiciniu oro kondicionavimu.
Berlynas, Vokietija
Nuo 1990 metų Vokietijos sostinė sumažino anglies dioksido išmetimą trečdaliu ir 2050 metais siekia visiškai nekenkti klimatui. Daugiau nei 2500 žaliųjų erdvių, šimtai dviračių takų ir šiukšlių rūšiavimo iniciatyvos mieste yra šio miesto gyventojams įprastos kasdienybės atributai.
Jau mokyklose moksleiviai mokomi būti sąmoningi, todėl čia įprasta ir rūšiuoti šiukšles, ir daug laiko praleisti gamtoje. Šiuo metu labai populiarūs ir ekologiški vaikų darželiai, kuriuose vaikai gauna ne tik ekologišką maistą, žaidžia su žaislais iš natūralių medžiagų, bet ir daug sportuoja, būna gryname ore.
Dar 2008 metais šiame mieste buvo įrengtos aplinkos apsaugos zonos. Tai reiškia, kad ten gali įvažiuoti tik mažai aplinką teršiantys automobiliai.
Žaliųjų iniciatyvų šiame mieste atsiranda kone kasmet. Ir miesto gyventojai jomis džiaugiasi. Pavyzdžiui, Berlyne jau važinėja elektriniai autobusai, daugėja ir autobusų su vandeniliu varomais varikliais. Tramvajai važinėja specialiomis žaliosiomis trasomis, kurios mažina oro taršą ir triukšmą.
Na o Reichstago pastatas yra žaliausias parlamento pastatas pasaulyje. Stiklinis kupolas, papuošęs jį po rekonstrukcijos, suprojektuotas taip, kad dienos šviesa šildytų patalpas, o biokuro generatoriai, sumontuoti jo apačioje, pagamina 40 proc. pastatui reikalingos energijos.
Reikjavikas, Islandija
2016 metais Reikjavikas pripažintas tvariausiu miestu pasaulyje. Taip pat jis yra žaliausias iš 50 pasaulio miestų, kurie buvo lyginami pagal vienam gyventojui tenkantį žaliųjų erdvių plotą, jis siekia net 411 kvadratinių metrų. Iki 2040-ųjų Islandijos sostinė užsibrėžusi tapti CO2 neutralia.
Ir tai visai realu, nes Reikjavike kaip ir visoje šalyje beveik 100 procentų Islandijos elektros energijos gaunama iš vėjo ir geoterminių šaltinių. Gamtines sąlygas islandai išnaudoja maksimaliai: šalyje daug geizerių, o salą košia vėjai. Net 90 proc. namų apšildomi naudojant geoterminę energiją. Ji naudojama ir šiltnamiams, ir baseinams apšildyti.
Islandijos sostinėje vis daugėja viešojo transporto priemonių, valstybinėms institucijoms priklausančių automobilių, kurie naudoja vandenilį, metaną arba elektrą. Tikslas, kurio siekiama – net 40 proc. miesto transporto turi naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Imamasi priemonių, kad būtų mažinamas dygliuotų padangų naudojimas.
Gyventojai skatinami važinėti dviračiais, naudotis viešuoju transportu, o ne savo automobiliais. Numatytos didžiulės investicijos į dviračių takus. Tiems, kurie važinėja elektromobiliais, sumažinti parkavimo ir kiti mokesčiai.
Reikjavikas labai plačiai išsidėstęs, tad norint pasiekti darbo vietą ar mokymosi įstaigą žmonėms tenka įveikti nemažus atstumus. Vietos valdžia skatina gyventojus keltis iš priemiesčių arčiau sostinės centro, nes tai padeda sumažinti transporto srautus.
Oslas, Norvegija
Norvegijos sostinė daug dėmesio skiria kovai su automobilių išmetamais teršalais, todėl jau kitais metais planuojama uždrausti automobiliais įvažiuoti į miestų centrus. Kartu nemažai investuojama į dviračių ir viešojo transporto infrastruktūros gerinimą.
Tačiau ekologija čia propaguojama ne tik draudimais, bet ir kuriant palankias sąlygas alternatyvių transporto priemonių naudotojams. Norvegijos gyventojai gauna nuolaidas elektriniams automobiliams ir saulės energijos baterijoms. Todėl daugiau nei 50 proc. naujų automobilių, praeitais metais pirktų Norvegijoje, buvo elektromobiliai arba hibridai. Oslas netgi vadinamas pasauline elektromobilių sostine, mat trečdalis čia parduodamų automobilių yra varomi elektra.
Šioje šalyje nemažai energijos išgaunama iš atliekų ir taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas. Pavyzdžiui, Oslo autobusai ir atliekas vežiojantys automobiliai naudoja biodujas, pagamintas iš miesto žaliųjų atliekų ir nuotekų dumblo.
Norvegijos sostinė 2016 metais pirmoji pasaulyje pristatė „Klimato biudžetą“. Iniciatyva susideda iš 42 priemonių, kurios apima įvairius sektorius: transportą, energetiką, statybas ir kt. Šis biudžetas yra finansinio šalies biudžeto dalis. Tai viena iš priemonių, kuri padės pasiekti, kad iki 2020 metų CO2 emisija mieste sumažėtų net 50 proc.
Stokholmas, Švedija
Stokholmui skirtas Žaliosios Europos sostinės titulas 2010-aisiais, nes ėmus įgyvendinti daugybę priemonių, jame sumažėjo triukšmas, buvo atnaujintos vandentiekio ir šiukšlių išvežimo sistemos pagal ekologinius kriterijus, labai pagerėjo oro kokybė.
Net 95 procentai Stokholmo gyventojų gyvena ne toliau nei 300 metrų nuo žaliųjų zonų. Taigi, jie mažiau kenčia nuo triukšmo nei kitų Europos didmiesčių gyventojai, gali greitai atsidurti gamtos apsuptyje – daugeliui nebūtina keliauti į užmiestį ar toli esantį parką: šiame mieste stiprinama biologinė įvairovė ir visos ekologiškos iniciatyvos.
Iki 2050 metų šis miestas planuoja tapti visai nepriklausomas nuo iškastinio kuro. Biokuro, pagaminto iš nuotekų dumblo, galima įsipilti visose degalinėse, jį reguliariai naudoja daugelis automobilių, tarp jų ir taksi. Siekiama, kad jį naudotų ir krovininiai automobiliai, sunkvežimiai.
Energiją gaminama netgi iš kūno šilumos.
Pavyzdžiui, Stokholmo geležinkelio stotyje, kur kasdien lankosi maždaug 250 tūkst. žmonių, jų kūnų išskiriamą šilumą „surenka“ vėdinimo sistema ir paverčia karštu vandeniu. Jis naudojamas biurų blokui apšildyti. Taip kasdien sutaupoma apie 20 proc. pastato šildymo sąnaudų. Pastatas vėdinamas vandeniu iš netoli esančio ežero.
Stokholme yra keli ekologiški gyvenamieji rajonai, kuriuos sudaro tiek renovuoti seni, tiek nauji pastatai. Jie draugiški aplinkai ir taupantys šilumą, nes jiems statyti ar renovuoti naudojamos inovatyvios apšiltinimo schemos, ant stogų sumontuoti saulės fotomoduliai. Kai kuriuose naujuose daugiabučiuose gyventojams išdalijamos planšetės, kurios rodo, kiek elektros energijos, vandens ir dujų naudojama realiu laiku. Tai skatina taupyti.
Vilnius, Lietuva
Lyginant su kitais Europos miestais, Vilnius turi didžiulį privalumą – jis nėra kompaktiškas miestas. Jis užima kiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų, o jame gyvena daugiau nei pusė milijono gyventojų. Tai žaliausias Europos miestas pagal miesto ploto ir žaliųjų erdvių santykį.
Pavyzdžiui, kaimyninė Ryga užima 300 kvadratinių kilometrų plote su kiek daugiau nei 700 tūkstančių gyventojų, o ES sostinė Briuselis išsitenka vos 32 kvadratiniuose kilometruose su daugiau nei 1,1 milijono gyventojų.
Daugelį sostinės rajonų skiria miškai, plačios gatvės neleidžia kauptis teršalams ir kietosioms dalelėms. Tačiau infrastruktūra galėtų būti dar labai tobulinama. Ne iš visur patogiai ir greitai galima nukeliauti viešuoju transportu, o dviračių takų ar elektromobiliams skirtų įkrovos taškų labai trūksta.
Tiesa, sostinės savivaldybė turi ambicingų užmojų atnaujinti visą viešąjį transportą, kad sostinės gatvėmis nevažinėtų senesni nei penkerių metų autobusai ir troleibusai, numatyta ir hibridinių transporto priemonių pirkimas. Artimiausiu metu planuojama įsigyti 5 elektrinius autobusus.
Vilnius vienas iš nedaugelio Europos miestų, kurio gyventojams tiekiamas itin kokybiškas gruntinis vanduo.
Vilniuje jau šeštus metus veikia dviračių nuomos paslauga „Cyclocity“. 37 jų nuomos punktuose yra 300 dviračių. Pernai jais vilniečiai ir miesto svečiai įveikė daugiau nei pusę milijono kilometrų. Pagal vienu dviračiu atliekamų kelionių skaičių Vilnius yra tarp trijų aktyviausių pasaulio miestų maždaug iš 70-ties, kuriuose veikia ši sistema.
Pernai sostinėje įrengta ir atnaujinta daugiau kaip 12 km dviračių takų, o šiemet numatyta nutiesti daugiau kaip 30 km infrastruktūros visame mieste. Asmeniniams dviračiams bus įrengta daugiau kaip 1500 dviračių stovų.
Prieš porą metų Vilniuje startavo ir pirmoji Lietuvoje elektromobilių dalijimosi paslauga. Elektromobiliams suteikiama privilegija važiuoti autobusams skirta eismo juosta. Šių automobilių skaičius sostinėje siekia apie 250.
Trys sostinės viešbučiai - „Radisson Blu Lietuva“, „Radisson Blu Royal Astorija“ ir „Park Inn by Radisson Vilnius“ yra prisijungę prie Žaliojo rakto programos. Tai reiškia, kad jie laikosi nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, įgyvendina įvairias aplinkosaugines iniciatyvas.
Pavyzdžiui, „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbutis naudoja rūšiuojamų atliekų suspaudimo presus. Taikant šią technologiją mažėja atliekų kiekiai.
Vilnius vienas iš nedaugelio Europos miestų, kurio gyventojams tiekiamas itin kokybiškas gruntinis vanduo. Deja, dėl pasenusio vandentiekio, iš dalies miestiečių čiaupų bėga vanduo su geležies ar kitu prieskoniu. Šias problemas spręsti padeda vandens tinklų renovacija. Sostinėje statoma vis daugiau žaliųjų pastatų, kurie yra ilgaamžiai, energetiškai efektyvūs, racionaliai naudojantys gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose, taip pat A+ energetinio naudingumo klasės pastatų.
Beje, kas trejus metus rengiamos „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad vilniečiai yra labai patenkinti gyvenimu savo mieste – jie jaučiasi saugūs, džiaugiasi švara ir gyvenimo kokybe. Kad yra patenkinti gyvenimu Vilniuje, 2016 metais sakė net 98 procentai apklaustų jo gyventojų.
