Šalyje vyksta žaliosios pamokos – miškininkai ir geologai vedasi vaikus patyrinėti gamtos
Selemonas Paltanavičius sako, kad šiandien geologai, aplinkosaugininkai, miškininkai ir kiti aplinkos apsaugos sistemoje dirbantys žmonės veda pamokas moksleiviams. Vieną pamoką Antakalnio gimnazijoje vedė ir Aplinkos ministras.
„Mūsų aplinkosaugos sistemoje dirba daug tokių specialistų, kokių mokyklose nėra: miškininkai, klimatologai, aplinkosaugos ekonomistai – tai žmonės su dideliu praktiniu įdirbiu ir jie gali atskleisti vaikams tokius dalykus, apie kuriuos vadovėliuose tik užsimenama arba apskritai nerašoma“, – sakė S.Paltanavičius.
Kai kur Žemės diena minima balandžio 22-ąją, todėl ir žaliosios pamokos, Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, gali tęstis visą mėnesį. S. Paltanavičius ypač skatina mokyklas kreiptis į regioninių parkų atstovus, miškininkus, kurie gali suorganizuoti pamoką lauke. Be to, regioniniai parkai, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Zoologijos sodas turi savo edukologus, gebančius dirbti su vaikais ir juos sudominti. Praėjusiais metais pravesta per 200 tokių pamokų: geologai vedėsi moksleivius į smėlio ar žvyro karjerus, miškininkai – vedė naujų potyrių kupinas pamokas miškuose.
Kodėl taip svarbu aplinkosaugos idėjas įskieptyti vaikams?
Tikrai galite peržiūrėti bent jau žiemos sezono drabužius ir megztinius, kurių nenešiojate atiduoti organizacijai „Caritas“ arba paskelbti daiktų „atiduotuvėse“ – specialiai tam skirtose grupėse socialiniame tinkle.
„Visas pasaulis prasideda nuo vaiko. Labai dažnai vaikai – jei jiems įtaigia forma išdėstoma kokia nors aplinkosauginė problema –tampa savotiškais ekologijos ambasadoriais. Namuose visą šeimą paskatina rūšiuoti, automobiliui sustojus paragina tėtį išjungti variklį, kad oras nebūtų teršiamas be reikalo. Žinoma, mokytis reikia visiems, bet imliausi tam – vaikai“, – pokalbį užbaigė S.Paltanavičius.
8 idėjos Žemės dienai
Šiandien vertėtų nuveikti kažką, kas primintų mums, kiek džiaugsmo mums suteikia gamta ir kodėl vertėtų ją saugoti. Pateikiame 7 idėjas:
1. Surenkite žygį Žemės dienos proga. Eikite pėsčiomis arba pasivažinėkite dviračiu. Galbūt jau aptiksite kokių nors bundančio pavasario ženklų – pavyzdžiui, iš po rudeninių lapų dygstančių pirmųjų daigelių. Įkvėpkite pilnus plaučius oro ir pasėdėkite šiek tiek saulės atokaitoje – gausite vitamino D, kurio mums pavasarį taip trūksta.
2. Pasėkite ką nors į žemės plotelį savo sode (tiesa, dar vertėtų uždengti daigus mini šiltnamiu) ar namuose ant palangės. Bet koks prieskonis ar produktas, kurį užsiauginsite, jau sumažins taršą, nes visi prieskoniai ir dalis daržovių dažniausiai parduodami plastikiniuose įpakavimuose.
Galiausiai – trijų merginų įkurtas projektas „Coolūkis“ kaip tik Žemės dieną pradeda savo naują sezoną. Projekte turintys nenaudojamos dirbamos žemės užleidžia ją miestiečiams už pažadą vėliau pasidalinti užaugintu derliumi. Stebėdami, kaip dygsta žalias daigas, kaip jis sulapoja ir užmezga vaisių taip pat geriau pajuntame procesus, suvokiame, kiek iš tiesų sunkaus ir ilgo Žemės ir ūkininkų darbo kainuoja maistas, kasdien atsirandantis ant mūsų stalo. Taigi, jei trūksta ploto ant palangės ar neturite savo kiemo – galbūt apsispręsti dalyvauti šiame projekte?
3. Įvertinkite namų elektros energijos ir vandens sąnaudas. Ar tiksliai žinote, kiek jūsų namų ūkis išnaudoja energijos? Kartu su mažaisiais šeimos nariais pagalvokite, ko galėtumėte atsisakyti (gal kažkas galėtų daugiau laiko praleisti lauke, o ne prie kompiuterio ekrano?). Skirkite užrašų knygutę ar susikurkite kalendorių, kuriame galėtumėte sekti, kaip jums sekasi taupyti išteklius. Galite susiplanuoti ir aukštesnių tikslų – pavyzdžiui, apsišiltinti langus ar namo sienas, ant stogo įsirengti vandenį šildančius saulės kolektorius. Pasaulyje didžioji dalis
Vien šiandien per Lietuvą keliaujančiame „Kino pavasaryje“ rodomi keli įspūdingi dokumentiniai filmai apie gamtą – Mindaugo Survilos „Sengirė“ apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus, bei BBC „Žemė: viena nuostabi diena“, apie įvairiausius gražiausius Žemės kampelius.
elektros energijos vis dar gaunama ne iš atsinaujinančių šaltinių, o iš iškastinio kuro – kuo daugiau jo naudojame, tuo labiau teršiame planetą ir šildome atmosferą.
4. Susitvarkykite savo spintą. Pavasaris – tvarkymosi metas, ar ne? Tikrai galite peržiūrėti bent jau žiemos sezono drabužius ir megztinius, kurių nenešiojate atiduoti organizacijai „Caritas“ arba paskelbti daiktų „atiduotuvėse“ – specialiai tam skirtose grupėse socialiniame tinkle. Mainydamiesi dar tinkamais nešioti drabužiais, užuot pirkę naujus, taupome naujiems drabužiams pagaminti reikalingą milžinišką elektros ir vandens kiekį.
5. Įsitraukite į vietos eko iniciatyvą arba patys ją suorganizuokite. Dažniausiai atrodo, kad mūsų kasdieniai veiksmai – elektros taupymas, daugkartinių kavos puodelių naudojimas – nieko nepakeis. Tačiau jei įsitrauksite į kokią nors iniciatyvą, lengviau pamatysite, koks poveikis atsiranda susibūrus grupei bendraminčių. O galbūt patys turite kokią nors idėją, kuri padėtų taupyti išteklius, saugoti gamtą? Šiandien – viena tinkamiausių dienų apie ją paskelbti draugams, pažįstamiems ir paraginti juos prisijungti.
6. Pažiūrėkite dokumentinį filmą apie gamtą. Vien šiandien per Lietuvą keliaujančiame „Kino pavasaryje“ rodomi keli įspūdingi dokumentiniai filmai apie gamtą – Mindaugo Survilos „Sengirė“ apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus, bei BBC „Žemė: viena nuostabi diena“, apie įvairiausius gražiausius Žemės kampelius. Vis tik įdomios dokumentikos galite rasti ir neišeidami iš namų: ieškokite filmų „Žemė“ („Earth“), „Viena nuostabi diena Žemėje“ („One day on Earth“), „Vienas gyvenimas („One life“) ir kitų.
7. Pasigaminkite vegetarišką vakarienę. Galvijams auginti reikia vis daugiau žemės ploto, o jų išskiriamos metano dujos šildo atmosferą. Vieną patiekalą per dieną tikrai galite suvalgyti be mėsos – šiandien puiki diena šiek tiek sumažinti mėsos savo racione.
8. Suorganizuokite „žalią“ vakarėlį. Jei šventė – tai šventė. Kodėl neatšvęsti to, kad gyvename tokioje nuostabioje planetoje? Pakvieskite draugus, galite paieškoti sveikų užkandžių, dar neragautų sveikų gėrimų ir smagiai praleisti saulėtą vakarą.
Žemės diena pasaulyje pradėta švęsti nuo 1971-ųjų Jungtinių Tautų sprendimu. Žemės dienai parinktas pavasario lygiadienis – kovo 20-a diena.
