Vilniaus ekonomika nuolat auga. Prieš penkerius metus Vilniaus regione generuojamas bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė maždaug 15 100 mln. eurų. 2018 m. šis skaičius jau siekė 18 900 mln. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į šį regioną sudaro 71% visų TUI Lietuvoje. Vilnius taip pat demonstruoja aukštus verslo aktyvumo rodiklius. Tūkstančiui gyventojų čia tenka daugiausiai veikiančių ūkio subjektų bei išduotų verslo liudijimų.
„Vilnius – didžiausias ir ekonomiškai stipriausias šalies miestas, tačiau visa tai kuria ne tik pridėtinę vertę, bet ir papildomus iššūkius: augančius atliekų susidarymo rodiklius, didelį energijos vartojimo poreikį, transporto taršos problemas ir dar daug kitų. Kuo labiau miestas augs, tuo sunkiau bus šiuos iššūkius spręsti, todėl jau dabar turime sekti gerąja kitų pasaulio miestų praktika ir diegti žiedinės ekonomikos sprendimus“, – virtualiame seminare „Žiedinė ekonomika Vilniuje – kada ir kaip?“ teigė Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sostinė koncentruojasi į IT, „fintech“, pasaulinių verslo paslaugų bei aukštųjų technologijų gamybos sektorius, ir kėlė klausimą, kokią vietą Vilniaus miesto vizijoje užima žiedinė ekonomika.
„Peržiūrėjus oficialius strateginius miesto dokumentus susidaro įspūdis, kad žaliojo Vilniaus vizija piešiama per miesto planavimo ir želdynų priežiūros, bet ne ekonomikos reorganizavimo prizmę. Kyla natūralus klausimas – kodėl Vilnius neišryškina žiedinės ekonomikos srities ir ką galime daryti kitaip?“ – kalbėjo Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė.
Atliekų tvarkymas – ką galime keisti?
Dažniausiai žiedinė ekonomika siejama su tinkamu atliekų tvarkymu ir pakartotiniu žaliavų panaudojimu. Seminare kalbėjęs VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius kaip gerąjį tokios praktikos pavyzdį sostinėje minėjo „Vilniaus vandenis“, kurie kasmet tvarko miesto nuotekas, išgauna biodujas ir pasirūpina nukritusiais medžių lapais, kurie vėliau virsta kompostu. Jo teigimu, per 15 metų „Vilniaus vandenys“ sutvarkė daugiau nei pusę milijono tonų dumblo.
Tarp teigiamų pavyzdžių buvo paminėta ir nauja miesto iniciatyva – stotelės „Dėk’ui“. Nors jų kuriama vertė miesto atliekų tvarkymo sistemai kol kas nėra itin didelė, ekspertas tiki augančiu jų potencialu tapti ne tik daiktų dalinimosi, bet ir daiktų taisymo, bendruomenių susibūrimo ir edukacijos vieta.
Per praėjusius metus Vilniuje susidarė daugiau nei 153 tūkst. tonų atliekų, o tai reiškia, kad vienam gyventojui tenka maždaug 273 kg. Anot eksperto, 17 proc. mišrių komunalinių atliekų sudaro popierius ir kartonas, beveik 14 proc. – biologiškai skaidžios atliekos, 11 proc. – plastikas, 5 proc. – stiklas. Šie skaičiai rodo, kad beveik pusė susidarančių mišrių komunalinių atliekų dar galėtų būti išrūšiuotos, surinktos atskirai ir perdirbamos. Tokia situacija, anot eksperto, rodo, kad rūšiavimas vis dar nėra laikomas prioritetu.
Remiantis Švedijoje atliktu tyrimu, labiausiai žmones rūšiuoti skatina ekonominė nauda, t.y. žinojimas, kad rūšiuojant galima sutaupyti. Šiuo metu sostinėje taikoma rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą neatitinka finansinės naudos kriterijaus. Gyventojui net ir pradėjus rūšiuoti atliekas, sutaupymas pasijus tik po metų, nes mokestis perskaičiuojamas tik kartą per metus.
Labiausiai žmones rūšiuoti skatina ekonominė nauda, t.y. žinojimas, kad rūšiuojant galima sutaupyti
Jau kurį laiką sostinėje planuojama įdiegti ir maistinių atliekų surinkimo konteinerius, tai padaryti sostinę įpareigojo Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas, tačiau praktinis biologiškai skaidžių ir maisto atliekų surinkimas bei apdorojimas kol kas stringa.
D.Tracevičiaus įsitikinimu, maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas galėtų būti įgyvendinamas plečiant turimą infrastruktūrą ir pajėgumus. Pavyzdžiui, tokios atliekos galėtų būti tvarkomos „Vilniaus vandenų“ teritorijoje. Eksperto įsitikinimu, tam prireiktų maždaug 2 mln. eurų investicijų. Kita potenciali maistinių atliekų tvarkymo vieta – Vilniaus mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla. Tuomet investicijų poreikis siektų apie 1 mln. eurų.
Energetikos sektorius – kur esame?
Žiedinė ekonomika liečia ne tik atliekų, bet ir energetikos sektorių. Ekspertai pastebi, kad Vilniuje reikėtų aktyviau diegti energijos efektyvumo sprendimus, nes šiuo metu sostinėje sunaudojama daugiau elektros energijos, nei vidutiniškai turėtų pagal čia gyvenančių žmonių skaičių. 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybėje suvartota 2,7 TWh elektros energijos, o tai maždaug 21 proc. nuo bendro Lietuvos suvartojamo elektros kiekio. Kai tuo tarpu gyventojų skaičius sostinėje siekia maždaug 19 proc. viso Lietuvos gyventojų skaičiaus. Didelių pramonės įmonių, kurios suvartotų itin daug elektros energijos, čia taip pat nėra.
Šaltuoju metų sezonu prie elektros energijos vartojimo prisideda ir šilumos energija. Jos kasmet Lietuvoje sunaudojama beveik dvigubai daugiau nei elektros – t.y. 22 TWh, lyginant su 12 TWh. Maždaug 54,5 proc. šilumos energijos sostinėje pagaminama iš atsinaujinančio energijos šaltinio – biokuro. Vis dėlto Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vadovė Vilma Gaubytė pastebi, kad šis rodiklis kitų Lietuvos miestų kontekste yra vienas prasčiausių. Kai kuriuose šalies miestuose nuo 70 proc. iki 100 proc. šilumos pagaminama iš biokuro.
Ekspertė teigė, kad sostinės rezultatus šilumos gamyboje turėtų pagerinti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurioje bus deginamas biokuras ir komunalinės atliekos. Jėgainės galia sieks 100 MW, o šiluminė galia – 240 MW. Tokie pajėgumai leis pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio. Tikimasi, kad tuomet sostinėje apie 90 proc. sunaudojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Didelę Lietuvoje sunaudojamos energijos dalį (apie 30-40 proc.) užima transporto sektorius, tačiau tik maždaug 3 proc. energijos suvartojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Anot V. Gaubytės, situacija šiame sektoriuje kol kas sudėtingiausia ir sprendimų, kaip greičiau pereiti prie aplinkai draugiško transporto, dar ieškoma. Sektinu pavyzdžiu galėtų būti laikomas Stokholmas, kur transporto sektoriuje dominuoja atsinaujinanti energija (biodujos, etanolis ir biodyzelinas).
Žiedinės ekonomikos potencialas Vilniuje
Norint užtikrinti žiedinės ekonomikos įgyvendinimą, anot D.Tracevičiaus, miestui reikia laikytis kelių pagrindinių krypčių: (1) suplanuoti vartojimą ir gamybą taip, kad neliktų atliekų ir taršos, (2) daiktus ir medžiagas naudoti taip, kad jie ilgai išlaikytų vertę (pakartotinis panaudojimas ir daiktų taisymas turėtų tapti prioritetais) ir (3) mieste bei šalia jo atkurti natūralias sistemas. Planuojant žiedinės ekonomikos įgyvendinimą taip pat svarbu apsispręsti, kaip žiedinė ekonomika bus suprantama ir kokioje jos srityje planuojama vystytis.
Specialistai sutarė, kad Vilnius yra palanki vieta diegti žiedinę ekonomiką. Gyventojų tankis leidžia kurtis ir klestėti nišiniam verslui. Kurdama bendras platformas verslo įmonėms savivaldybė galėtų padėti verslui diegti žiedinės ekonomikos sprendimus. D.Tracevičiaus teigimu, svarbu, kad miestas savo komunikacija ir sprendimais transliuotų žaliąją viziją ir sudarydamas palankias sąlygas kviestų čia kurtis žaliojo verslo įmones. Be to, savivaldybė gali rodyti teigiamą pavyzdį per žaliuosius viešuosius pirkimus ir užtikrinti, kad žiedinė ekonomika atsispindėtų miesto infrastruktūroje bei teikiamose paslaugose.
D.Tracevičius įvardino ir konkrečius sprendimus, kuriuos sostinė galėtų įgyvendinti. Pavyzdžiui, mobilumas mieste būtų tvaresnis apmokestinus įvažiavimą į miesto centrą, o surinktas lėšas skyrus viešojo transporto gerinimui ar jo kainos mažinimui.
Taip pat reikėtų plėsti dalinimosi paslaugų spektrą, stiprinti miesto bio-ekonomiką (plečiant žaliąsias erdves ar net maistą auginant mieste), skatinti pramonės simbiozę ir vietinę gamybą, plėsti atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą bei depozito sistemą (pavyzdžiui, daugkartinėms siuntinių pakuotėms), statyti modulinius pastatus (Vilniuje jau statomi moduliniai darželiai), aktyviai naudotis skaitmeniniais įrankiais, kurie padės įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.
Ekspertas patarė miestui išanalizuoti vietos kontekstą ir žaliavų srautus, konceptualizuoti pasirinkimo galimybes ir nusistatyti prioritetinius sektorius, kur žiedinės ekonomikos potencialas didžiausias. Galiausiai, sudaryti žiedinės ekonomikos viziją ir strategiją su aiškiais tikslais bei užduotimis.
Aplinkai draugiško verslo svarba miestui
Diskusijoje prie ekspertų prisijungė ir žaliojo verslo atstovai. Lietuviškos kietosios kosmetikos gamintojo „Solidu“ įkūrėja Vaiva Žvirblytė pastebėjo, kad dauguma paramos programų verslui yra nukreiptos į siekį sumažinti jau veikiančios įmonės taršą, tuo metu paramos naujam žaliajam verslui stinga. V.Žvirblytės teigimu, kartais tokiose programose taip pat per daug akcentuojamos inovacijos ir jei produktas yra aplinkai draugiškas, bet jau naudojamas kitoje šalyje, toks finansavimas taip pat gali būti sunkiai prieinamas. Su iššūkiais šiai įmonei tenka susidurti ir praktiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad įmonės produktas yra pakuojamas į aplinkai draugišką pakuotę, dalis gyventojų tiesiog neturi, kur ją kompostuoti.
Rolandas Dockevičius, inovacijų kūrėjas, gaminantis perdirbtą plastiką naudojantį didžiausią 3D spausdintuvą, teigė, kad lengvesnės sąlygos gauti finansavimą paskatintų daugiau žmonių ar įmonių kurti darnias inovacijas. Gaminant naujus aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus ypač svarbu greitis, o lengvesnės finansavimo sąlygos ir galimybė mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus leistų tokiems procesams suteikti spartesnį tempą.
„Kitaip, nei kartais įprasta manyti, žalieji sprendimai gali būti pigesni už tradicinius, pavyzdžiui, šiluma iš biokuro yra kur kas pigesnė už šilumą gaminamą iš dujų, o pigiausia elektros energija gaminama vėjo jėgainėse“, – sakė R.Lapinskas. Jo teigimu, žaliųjų sprendimų plėtrą paskatintų aktyvus sėkmės istorijų ir aiškios finansinės naudos demonstravimas.
Kaip esminį sostinės „skaudulį“ bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadovas Gintas Umbrasas išskyrė komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Anot jo, siekiant užtikrinti žiedinės ekonomikos įgyvendinimą labai svarbu skatinti pirminį rūšiavimą, pritaikyti tam infrastruktūrą ir kuo skubiau pradėti rūšiuoti bioskaidžias atliekas.
Kitas Žaliosios politikos instituto virtualus seminaras „Vilniaus aplinkos būklė – kur esame?“ vyks lapkričio 19 d. 14 val. Seminarai rengiami bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe.
