Neseniai portale lowtechmagazine.com paskelbtas analitinis straipsnis apie tai, kiek iš tiesų realu įgyvendinti žiedinės ekonomikos idėją. Jo autorius Krisas De Deckeris rašo, jog pagal šį principą puikiausiai gyveno mūsų pro-proseneliai: jie senus drabužius panaudodavo pašluostėms, iš senų pastatų medžiagų statydavo naujus pastatus, maisto atliekas sušerdavo kiaulėms ar vištoms. Skirtumas tik tas, kad prieš pramonės revoliuciją visos naudojamos žaliavos buvo natūralios kilmės ir kompostuojamos arba lengvai panaudojamos antrą kartą – pavyzdžiui, plytos ar geležis.
Kitas didelis iššūkis žiedinei ekonomikai – pasaulio gyventojams kasmet reikia maždaug 3 proc. daugiau resursų.
Šiuo metu, pavyzdžiui, pamėginus sukurti perdirbamą išmanųjį telefoną („Fairphone 2“), dėl įvairių jame įmontuotų mikroschemų, elektronikos įmanoma perdirbti tik trečdalį jo sudėtyje esančių medžiagų. Pabrėžiame – tokia dalis perdirbama telefone, kuris jau gaminamas galvojant apie perdirbimą. Perdirbant elektroniką dauguma resursų yra prarandama ir reikia išgauti naujas medžiagas.
Kitas didelis iššūkis žiedinei ekonomikai – pasaulio gyventojams kasmet reikia maždaug 3 proc. daugiau resursų. Tai reiškia, jog net jei perdirbsime visus gaminius 100 proc. – to neužteks augantiems žmonijos poreikiams patenkinti.
Taip pat, norint, kad žiedinės ekonomikos idėja pasiteisintų, turėtume mažinti vartojimą ir visko gaminti mažiau: mažiau automobilių, mažiau elektroninių prietaisų su mikroschemomis, mažiau statyti pastatų. Pagaminti produktai turėtų tarnauti ilgiau. Kodėl? Nes juk turime naudoti jau pagamintus senus, juos perdirbti, perdaryti į toliau sėkmingai naudojamus. Tačiau tokią idėją įsiūlyti verslininkams – sudėtinga.
Žada surinkti visus buteliukus
Nepaisant kritikos, dauguma tarptautinių bendrovių jau žygiuoja žiedinės ekonomikos link. Kasmetiniame renginyje „Atliekų forumas 2019“ tarptautinės, visas pasaulio šalis savo produkcija pasiekiančios bendrovės „Coca-Cola“ Baltijos šalių viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Nele Normak pristatė bendrovės strategiją iki 2030-ųjų surinkti ir perdirbti kiekvieną parduotą buteliuką ir skardinę. Nemenkas tikslas, žinant, kad per dieną pasaulyje parduodama apie 1,8 milijardo šios bendrovės gėrimų vienetų.
Pranešėja svarstė, kad šiandien vargiai įsivaizduotume pasaulį be atliekų: esame pripratę prie plastiko pakuočių ir atlikusio nesuvalgyto maisto.
„Mes taip pat gaminame maisto produktą – gėrimą. Jo pakuotė turi atitikti higienos reikalavimus, turime kažkaip ant pakuotės sutalpinti visą informaciją apie gėrimo sudėtį, kalorijas ir panašiai. Kita vertus, pakuotė ir yra pagrindinė problema – ypač, jei ji plastikinė. Ją reikia surinkti atgal ir perdirbti arba pagaminti daugkartinę“, – sako N.Normak.
Todėl kompanija paskelbė, kad iki 2030-ųjų sieks surinkti kiekvieną jos pagamintą ir kažkieno išgertą buteliuką ir skardinę. Visame pasaulyje.
Jūs turbūt nepastebėjote, kad jau dabar per pastaruosius penkerius metus mūsų gaminamam produktui skirtas buteliukas palengvėjo 7 gramais. Jis buvo pradėtas gaminti iš dar plonesnio plastiko sluoksnio.
„Žinau, kad tai – labai ambicingas tikslas. Tačiau jei neturėsi ambicingo tikslo, tiesiog sėdėsi ir nepradėsi veikti. Iš mano atstovaujamos bendrovės pusės, didžiausia problema yra buteliukas – pakuotė. Ką galime padaryti su buteliuku, kad naudotume 100 proc. perdirbamą žaliavą jam pagaminti? Jūs turbūt nepastebėjote, kad jau dabar per pastaruosius penkerius metus mūsų gaminamam produktui skirtas buteliukas palengvėjo 7 gramais. Jis buvo pradėtas gaminti iš dar plonesnio plastiko sluoksnio, tokiu būdu sumažinome savo taršos pėdsaką“, – atskleidė N.Normak.
Bendrovės inovacijų ekspertai sugebėjo sukurti buteliuką, kurio trečdalis gamybai reikalingos medžiagos yra išgaunama iš augalų. Bus siekiama, kad ši dalis sudarytų bent jau pusę. Šiandien buteliukus galima perdirbti, pavyzdžiui, iš 111 buteliukų galima pagaminti plastikinę kėdę.
„Lietuvoje veikia mums labai padedanti depozito sistema. Dėl šios sistemos mūsų 2030-ųjų tikslas surinkti kiekvieną buteliuką praktiškai jau pasiektas. Lietuvoje vos porą metų veikianti sistema jau leidžia surinkti 93 procentus plastikinių pakuočių (buteliukų). Mano gimtojoje Estijoje mes šiuo metu esame arti 90 procentų“, – sakė N.Normak.
Ji tęsė, jog kompanija taip pat ketina plėtoti įvairias partnerystes, kad pasiektų savo užsibrėžtą tikslą. Bendrovė jau yra skyrusi lėšų 57 skirtingoms nevyriausybinėms organizacijoms, kad jos skleistų žinią apie plastiko taršą ir būtinybę keisti savo įpročius. Bendrovė planuoja ir toliau investuoti į pakuotės tobulinimą.
Parduotuvės sprendimas: remonto dirbtuvės ir jokių prekių transportavimo lėktuvais
Atnešęs kokį nors daiktą sutaisyti klientas dar ir gauna patarimų, kaip geriausiai jį prižiūrėti. 70 proc. atneštų produktų praėjusiais metais pavyko sutaisyti.
Benita Guillaume, sporto prekėmis prekiaujančios bendrovės „Decathlon Lietuva“ projektų vadovė, papasakojo apie šios, Prancūzijoje gimusios bendrovės pastangas mažinti atliekų kiekius.
Ši kompanija nusprendė taisyti savo parduotą inventorių. Taip kiekvienoje parduotuvėje atsirado įrangos taisyklos.
„Atnešęs kokį nors daiktą sutaisyti klientas dar ir gauna patarimų, kaip geriausiai jį prižiūrėti. 70 proc. atneštų produktų praėjusiais metais pavyko sutaisyti“, – džiaugiasi B.Guillaume.
Bendrovė savo parduotuvių poreikiams naudoja atsinaujinančių išteklių energiją. Siekiant sumažinti CO2 išmetimus į aplinką šio parduotuvių tinklo prekės jau nebeskraidinamos lėktuvu, jos plukdomos laivais arba gabenamos traukiniais.
Sporto drabužių ir inventoriaus gamyba taip pat vykdoma naudojant tik atsinaujinančius energijos išteklius.
Maisto ir kosmetikos gamintojai ieško įvairių būdų perdirbti pakuotes
Šių metų sausį įvykusiame Davoso ekonomikos forume 11 bendrovių įsipareigojo pakeisti savo gaminių pakuotę į perdirbamą, kompostuojamą arba antrą kartą panaudojamą iki 2025-ųjų. Kelios kitų bendrovių iniciatyvos:
„Danone“ ir „Evian“ grupė, gaminanti įvairius jogurtus, jogurto gėrimus ir geriamąjį vandenį įsipareigojo vandenį pilstyti tik į jau perdirbtus buteliukus. Bendrovė ketina iki 2025-ųjų pakeisti buteliukų gamybos technologiją bei dizainą. Jos atstovai įsitikinę, kad pavyks sukurti pakuotės žiedinės ekonomikos ciklą ir kviečia kitus bendradarbiauti šioje srityje. „Evian“ vandens buteliukas jau šiuo metu yra gaminamas iš perdirbamo plastiko.
Kosmetikos gamintoja „L‘Oreal“ įsipareigojo iki 2025-ųjų pasiūlyti savo klientams kosmetikos pakuotes, kurios būtų pripildomos, keičiamomis dalimis ar bent jau perdirbamos. Taip pat sieks, kad kosmetikos produktai būtų visiems tinkami ir nekenksmingi.
„Mars“ šokoladinių batonėlių gamintojai investuoja į šiuolaikinius tyrimus, nes šiuo metu didžiausia problema, kurią jiems reikia išspręsti – kad šokoladuko įpakavimas būtų visiškai perdirbamas.
„Walmart“ (populiarus amerikiečių prekybos tinklas) paskelbė, kad visų šiame prekybos tinkle gaminamų maisto produktų pakuotės per pastaruosius septynerius metus taps perdirbamos. Parduotuvių tinklas taip pat skatina visus savo tiekėjus dalyvauti savotiškose varžytuvėse – pasiūlyti mažesnį įpakavimo kiekį, perdirbamas pakuotes arba pakartotinį įpakavimo panaudojimą.
Visi šie ir likusieji 5 gamintojai iš viso yra atsakingi už 6 milijonus išmetamų tonų plastiko kasmet, taigi, jų žingsniai palies didelę rinkos dalį ir paskatins su jais bendradarbiaujančias bendroves taip pat keisti savo požiūrį.
Lietuvoje įmonės taip pat skatinamos kurti gaminius, darančius mažesnį poveikį ir galinčius pakeisti vienkartinį plastiką.
Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija numato, kad iki 2030 m. visos ES rinkai tiekiamos plastiko pakuotės turės būti arba tinkamos pakartotinai naudoti, arba perdirbtos ekonomiškai efektyviais būdais, o daugiau kaip pusė Europoje susidarančio plastiko – perdirbama.
Ateityje planuojama plėsti ir gerinti plastikų antrinį perdirbimą, patobulinti produktų dizainą, mažinti taršą mikroplastikais ir kovoti su šiukšlėmis jūrose bei vandenynuose.
Lietuva taip pat įgyvendina priemones, kuriomis siekiama padidinti perdirbamų gaminių ir pakuočių dalį rinkoje, peržiūrimi mokesčiai už aplinkos teršimą pakuotėmis, diferencijuojami šių atliekų tvarkymo įkainiai – neperdirbamas pakuočių atliekas sutvarkyti kainuos brangiau.
Prevenciškai siekiama įtvirtinti tokius naujus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifus, kurie skatintų produktų pakavimui rinktis perdirbamas pakuotes, gerinti šių pakuočių atliekų surinkimą ir ieškoti perdirbimo galimybių bei mažinti atliekų kiekį sąvartynuose.
