Bisfenolių istorija
Vystantis pramonei ir didėjant paklausai, gamintojai priversti ieškoti naujų medžiagų kokybiškesniems ir geriau pirkėjo lūkesčius atitinkantiems produktams. Taip buvo pradėtas naudoti bisfenolis A (BPA)– sintetinė medžiaga, kuri pramonėje plačiai naudojama jau nuo 1957 metų ir suteikia medžiagoms tvirtumo bei atsparumo.
BPA galima aptikti polikarbonatiniuose plastikuose bei dervose. Polikarbonatinis plastikas dažnai naudojamas vandens ir maisto talpoms gaminti, t.y. plastikiniams buteliams, plastikiniams indeliams, kūdikių buteliukams.
Savo ruožtu dervomis su BPA dengiamas vamzdynų, gėrimų ir maisto skardinių, metalinių butelių kamštelių vidus. Taip pat BPA galima rasti įvairiose maisto, kosmetikos, kūno priežiūros priemonių pakuotėse, žaisluose, kompaktiniuose diskuose, kasos čekiuose, sporto įrangoje ir dar daugelyje produktų.
Kaip BPA patenka į žmogaus organizmą?
Jau kurį laiką pasirodo vis naujų tyrimų, demonstruojančių, jog BPA migruoja į vandenį ir maistą bei tokiu būdu patenka į žmogaus organizmą. Šis procesas dar labiau suintensyvėja, jeigu talpa yra pažeista arba veikiama karščiu (pavyzdžiui, palikus vandens butelį saulės atokaitoje ar maistą šildant mikrobangų krosnelėje).
Kiti BPA patekimo į organizmą būdai – inhaliacinis (gali būti įkvėptas) arba per odą. Pagrindiniai žmogų veikiantys BPA šaltiniai yra maisto pakuotės, dulkės, odontologinės medžiagos, terminis popierius, žaislai.
Neigiamas BPA poveikis organizmui
BPA vertinimas kaip endokrininę sistemą ardanti medžiaga, taip pat įtariama, kad gali sukelti nevaisingumą, ankstyvą brendimą, nuo hormonų priklausomus navikus, medžiagų apykaitos sutrikimus, apsigimimus ir netgi cukrinį diabetą. Vis dėlto kol kas išsamių tyrimų šia tema trūksta, o ir juos atlikti sudėtinga, todėl netgi Amerikos maisto ir vaistų administracija (FDA) teigia, jog mažos BPA dozės žmogaus organizmui nėra pavojingos.
Nepaisant to, toliau aktyviai stebi mokslininkų veiklą bei mokslinių tyrimų rezultatus šioje srityje ir neatmeta galimybės, jog rekomendacijos gali keistis. Dar vienas įdomus faktas – ta pati FDA uždraudė bisfenolių naudojimą kūdikių buteliukuose, tuo tarpu kitai produkcijai nustatė „žemiausias nekenkiančias ribas“.
Įtariama, kad gali sukelti nevaisingumą, ankstyvą brendimą, nuo hormonų priklausomus navikus, medžiagų apykaitos sutrikimus, apsigimimus ir netgi cukrinį diabetą
Bet Davido Geffeno medicinos mokyklos fiziologijos profesorė Nancy L.Wayne viename interviu teigė nesuprantanti, kokiais tyrimais remiasi FDA, nors yra daugybė tyrimų, įrodančių BPA žalą organizmui. Jos pačios moksliniai darbai demonstruoja, kaip net ir mažos BPA dozės veikia zebrinės danijos žuvų reprodukcinę sistemą. Būtent todėl nėra saugu teigti, kad mažos BPA dozės neveikia žmogaus sveikatos.
BPA pakaitalai
Kadangi BPA pasirodė galintis sukelti daugybę sveikatos problemų, industrija, atsižvelgdama į tyrimus ir vartotojų keliamą spaudimą, bisfenolį A pradėjo keisti kitomis bisfenolių grupės cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip bisfenolis S (BPS) bei bisfenolis F (BPF). Tačiau jau dabar darosi akivaizdu, kad ir šie bisfenoliai nėra saugesni.
Mokslininkų komanda, vadovaujama Patricijos Hunt iš Vašingtono universiteto, atliko tyrimą, kurio metu norėdami ištirti BPA poveikį pelėms, padalino jas į dvi grupes ir uždarė į plastikinius narvus be BPA. Viena pelių grupė gavo BPA kartu su vandeniu, kita, kontrolinė grupė, jo negavo visai.
Mokslininkai labai nustebo, kai kontrolinė grupė irgi pradėjo demonstruoti panašius genetinius sutrikimus, kaip ir ta grupė, kuri su maistu gaudavo BPA. Norėdami išsiaiškinti to priežastis, tyrėjai pastebėjo, jog kontrolinės grupės pelių plastikinis narvas pažeistas, todėl pradėjo įtarti, kad plastikinių narvų sudėtyje BPA pakeičiantis bisfenolis S irgi gali būti ne mažiau žalingas, negu pats BPA.
Kuomet tie patys mokslininkai pradėjo tyrinėti dar detaliau ir aiškintis, kaip peles veikia ne tik bisfenolis S, bet ir bisfenolis F, jie fiksavo tuos pačius rezultatus – pelių chromosomos buvo pažeidžiamos vienodai. Dar įdomiau, jog šie genetiniai pokyčiai buvo perduodami iš kartos į kartą. Ir netgi visiškai pašalinus visų rūšių bisfenolius iš aplinkos, net trys palikuonių kartos turėjo tas pačias genetines mutacijas, kaip ir pirmoji pelių karta, susidūrusi su bisfenoliais.
Dar įdomiau, jog šie genetiniai pokyčiai buvo perduodami iš kartos į kartą
Žinoma, pelės, tai ne žmonės, bet hipotezė, kad bisfenoliai gali pažeisti ir kitų žinduolių, tarp jų ir žmonių, genetinę sistemą, yra labai stipri. Tik didžiausia kliūtis yra tyrimai. Juos atlikti ne tik sudėtinga, bet ir pats procesas reikalauja daug laiko, tad visai gali būti, kad prireiktų dar daug metų, jog galėtume pasakyti, kad visų tipų bisfenoliai vienodai neigiamai veikia žmogaus endokrininę sistemą.
Kadangi BPS vartojimas pramonėje didėja, gali būti, jog būtent šį bisfenolį sutiksite produkcijoje, pažymėtoje „BPA free“ arba „Be BPA“. Taip pat manoma, jog BPS yra blogiau aplinkoje suyranti medžiaga negu BPA, todėl ilgiau joje išlieka ir gali sukelti dar daugiau pažeidimų. Profesorė Andrea Gore iš Teksaso teigia, jog BPS iš esmės gali būti tiek pat ar net labiau žalinga medžiaga, negu BPA: „Būtent todėl produkcijos žymėjimas „BPA free“ suteikia žmonėms klaidingą saugumo įspūdį.“
Mokslininkė Cheryl Rosenfield, Misūrio universiteto profesorė, kartu su savo komanda tyrinėjo bisfenolio S įtaką pelės placentai ir vaisiui. Jie pademonstravo, kad BPS iš motinos kraujo gali praeiti placentos barjerą ir patekti į vaisiaus kraujotaką.
„Šis pelės modelis yra geriausias mūsų turimas simuliacinis modelis, kokį poveikį, galimai, BPS daro žmogaus vaisiui, nes pelės ir žmogaus placentos struktūra yra labai panaši“, – teigė ji. Be kita ko, BPS gali neigiamai paveikti placentos serotonino produkciją, dėl ko vaisius gauna mažiau serotinino, taip reikalingo jo smegenų vystymuisi: „Todėl BPA ar jo pakaitalų, tokių kaip BPS, įtaka vaisiui gali turėti neigiamų ilgalaikių sveikatos pasekmių.“
Taip pat yra tyrimų, demonstruojančių, kad BPS ir BPF yra susiję su padidėjusia vaikų nutukimo rizika.
Venkite plastiko, žymimo 3 ir 7 perdirbimo numeriais
Ar galima bisfenolių išvengti?
Bisfenoliai yra taip paplitę, kad visiškai jų išvengti gali ir nepavykti, tačiau kai kurie žingsniai gali smarkiai sumažinti jų buvimą aplinkoje:
- Venkite plastiko, žymimo 3 ir 7 perdirbimo numeriais;
- Nešildykite maisto plastikiniuose indeliuose;
- Ribokite maisto ar gėrimų iš skardinių vartojimą;
- Maisto, gėrimų laikymui rinkitės stiklinę, medinę, porcelianinę ar iš nerūdijančio plieno pagamintą tarą;
- Kūno priežiūros priemonėms rinkitės stiklinę tarą,
- Neleskite vaikams žaisti su kasos, automobilių stovėjimo aikštelių čekiais,
- Vaikams rinkite tik žinomų gamintojų ir sertifikuotus žaislus.
Svarbiausia, likti sąmoningiems ir domėtis tuo, ką siūlo rinka, nes, kad ir kaip būtų gaila, pasiūloje esantys produktai gali turėti žalingą poveikį žmogaus sveikatai.
Daugiau apie ekologišką ir tvaresnį gyvenimo būdą kviečiame skaityti „Naturoti“ tinklaraštyje.
