Apie žuvų išteklius, taisykles, kurios turėtų geriau reguliuoti verslinę ir mėgėjišką žvejybą bei būdus, kaip į Lietuvą pritraukti daugiau žvejybos turistų diskutuota spalio 12-13 dienomis vykusiame Žvejybos forume Molėtų rajone prie Dvilypio ežero.
„Kiauri tinklai“ – verslininkai Kuršių mariose pagaunama tik 200 kilogramų lašišų
Nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Klimavičius, šiame forume verslininkams bei ministerijų atstovams uždavęs bene daugiausiai klausimų, yra įsitikinęs, kad reikia uždrausti verslinę žvejybą visuose Lietuvos vandens telkiniuose, kartu ir Kuršių mariose.
„Kuršių mariose gyvena dvi kormoranų kolonijos. Tik vieni atvažiuoja su automobiliais ir stato tinklus. Tikrų kormoranų skaičių mes ribojame, o žvejų verslininkų?“, – juokauja K.Klimavičius.
Jis pateikė iš Ūkio ministerijos gautą statistiką, jog Kuršių mariose oficialiai pagaunama tik 215 kilogramų lašišų, nors statoma keli tūkstančiai tinklų. Tokį kiekį deklaruoja vos viena versline žvejyba besiverčianti įmonė – „Marių kelmukas“, visos kitos deklaruoja nepagavusios nė vienos šios žuvies.
Lašišos Lietuvoje migruoja itin ilgą atstumą ir būtent dėl šios priežasties gali užaugti itin stambios. Gali, jei joms leisime. Todėl M.Klimavičiui šiuo metu egzistuojanti tvarka ir potencialus sugautų žuvų nuslėpimas atrodo kaip vagystė iš kiekvieno Lietuvos piliečio.
„Mes paskaičiavome, kad neapskaitoma maždaug 16 tonų žuvies. Tai – 18 tūkstančių“, – kalbėjo K.Klimavičius. „Lašišos dienoraščio“ atstovai siūlo leisti lašišas gaudyti tik pamario bei Kuršių nerijos restoranams ar užeigoms, kurios turi šią žuvį savo meniu.
Savo pranešime „Lašišos dienoraštis“ prezidentas pabrėžė, kad lašišų migracijai itin kenkia užtvankos. Tuo metu, kai Europoje griaunamos net XIX amžiaus užtvankos, lietuviai nusprendžia savaime sugriuvusią užtvanką atstatyti (Belmonto užtvanka). Tuo metu Vokės bendruomenė kovoja su hidroelektrinę ant upės valdančia bendrove „Hidromodulis“, nes laiku neleidus vandeniui pratekėti gyventojai kenčia potvynius namuose.
Ungurių ištekliai sparčiai atkuriami
Viena iš žuvų rūšių, kurios ištekliai yra stipriai nualinti – europinis ungurys. Pastaraisiais metais unguriai Kuršių nerijos žuvies parduotuvėse labai stipriai išbrango. Nuo 2012-ųjų Kuršių mariose kasmet sugaunama mažiau nei viena tona, o pastaraisiais metais – iki 100 kilogramų ungurių.
Forume pranešimą skaitęs Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro vyriausiasis specialistas Justas Poviliūnas sakė, jog dar prieš dešimtmetį Europos Sąjunga įpareigojo visas šalis nares atstatyti europinių ungurių išteklius.
Dėl tos priežasties Žuvininkystės tarnyba įgyvendina jau antrąjį projektą, kurio metu kasmet Kuršių marių prieigos (Krokų Lankos ežeras) ir Rytų Lietuvos vandens telkiniai įžuvinami unguriais. Tiesiai į Kuršių marias ungurių leisti negalima, nes jos priklauso ir Rusijos federacijai, o su kaimynais nesusitarta dėl bendro šių žuvų reguliavimo plano. 2018-aisiais metais į Lietuvos vandens telkinius išleistas rekordinis – 1,65 milijono – ungurių skaičius. Tai kainavo apie 600 tūkstančių eurų. Taip pat Žuvininkystės tarnyba įsigijo modernius įrenginius ungurių laikymui.
Po šių darbų išaugo ungurių sugavimai Lietuvos ežeruose – jų jau pagaunama po keliolika tonų kasmet. J.Poviliūnas priminė, jog ungurys – viena perspektyviausių Lietuvos žuvų.
Žvejų verslininkų balsą forume atstovavo asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius. Jis tikino, kad mokslininkai yra paskaičiavę, kiek kilogramų žuvies galima sužvejoti iš kiekvieno Lietuvos vandens telkinio. Šį kiekį (apie 5-7 kilogramus iš vieno hektaro ežero ploto), galėtų pasidalinti ir žvejai mėgėjai, ir žvejai verslininkai. Sužvejojus numatytą kiekį žuvies ištekliai, pasak L.Kerosieriaus, nenukentėtų, o 2013-aisiais priimtas sprendimas uždrausti verslinę žvejybą vidaus telkiniuose pažeidė tokį verslą turėjusių žmonių teises. Pasak L.Kerosieriaus, verslininkai galėtų sužvejoti menkavertes žuvis (plakius, kuojas, raudes) ir parduoti jas vargingiau gyvenantiems tautiečiams.
„Lietuvoje trūksta žuvų? Aplinkos ministras paskutinėje konferencijoje pasakė, kad po verslinės žvejybos uždraudimo žuvų padaugėjo 1,3 karto. Vadinasi, jų užtenka!“ – sako L.Kerosierius.
Kuršių marios: karpinės žuvys klesti, lydekoms – jau per karšta
Galima ilgai ginčytis dėl to, kas turi didesnes teises į žuvis: žvejai verslininkai, ar žvejai mėgėjai, tačiau daugelį atsakymų pateikia statistika. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovo Lino Ložio pranešimas ryškiai parodė, jog dauguma žuvų išteklių uždraudus verslinę žvejybą stipriai atsigavo.
Kuršių mariose žuvų tyrimai atliekami ties Juodkrante, Pervalka, Nidos įlankoje, taip pat ties Ventės ragu ir Kintais.
Kuršių mariose ešerių, karpinių ir plėšriųjų žuvų populiacija yra normali. Tačiau mokslininkus neramina viena tendencija, visai nesusijusi su žvejyba. Per pastarąjį 50-metį Kuršių marių vandens temperatūra nuolat kyla.
Būtent todėl nuo 1992-ųjų šaltamėgių žuvų Kuršių mariose liko iki 5 proc. (nuo visų jose gyvenančių žuvų kiekio). Šiame vandens telkinyje pradėjo dominuoti karpinės žuvys. L.Ložys prognozuoja, jog šaltamėgių žuvų ateityje Kuršių mariose liks labai mažai. Vienos iš šaltamėgių žuvų rūšių – lydekos ir vėgėlės. Dėl klimato kaitos gali labai nukentėti žvejų mėgstamų stintų kiekis.
2013-2015 metais iš verslo pasitraukė dauguma Lietuvos žvejų verslininkų. L.Ložys pastebi, kad po šių metų ežeruose labai padaugėjo biomasės. Ką tai reiškia? Kad žuvys vandens telkiniuose tapo stambesnės, užauga ilgesnės, didesnės.
Kuršių marios: ko neišgaudame mes, sužvejoja rusai
Kasmetiniai verslinės žvejybos laimikiai Kuršių mariose svyravo apie 1000-1200 tonų. 2017-aisiais nukrito iki maždaug 900 tonų.
„Stebiuosi, koks produktyvus telkinys yra Kuršių marios. Mes tiek gaudome, o situacija ten išlieka stabili“, – stebėjosi Jūros ekologijos laboratorijos vedėjas Linas Ložys. Vis tik pastaraisiais metais Kuršių mariose traukiasi kuojų ištekliai ir auga karšių skaičius. Mokslininkų tyrimams pagaunami karšiai yra šiek tiek didesni nei nustatytas žvejams leidžiamo paimti karšio dydis.
„Blogesnė situacija – su starkiais. Tačiau šiuo atveju lietuviams atrodo, kad yra problema, rusams – kad nėra problemų“, – sakė pranešėjas, priminęs, kad tyrimus ir išteklių apskaitą reikia derinti su kaimynais, nes jiems priklauso didelė Kuršių marių dalis.
2013-2017-aisiais metais starkių Kuršių mariose stipriai sumažėjo. Pastaraisiais metais tyrimams pagaunamų starkių dydžiai ir svoriai yra ženkliai žemiau ribos, kokias žuvis leidžiama gaudyti žvejams versliniams.
„Nieko gero. Absoliučiai nieko gero. Rusai ir mes starkių išteklius tiriame skirtingais būdais, todėl ne visada susikalbame. Mūsų pusėje nerimą dėl starkių jaučiame mažiausiai penkerius metus“, – konstatuoja L.Ložys.
Kuojų ištekliai Kuršių mariose patyrė svyravimus, tačiau pastaruoju metu stabilizavosi. Ešerių, kaip ir starkių, Rusijos pusėje žvejojama vis daugiau, Lietuvoje jau kurį laiką jų mažėja.
Kokia situacija su stintomis? 2015-2016-aisiais Rusijoje sugauta itin daug šių žuvų. Tai greičiausiai yra priežastis, kodėl pastaraisiais metais jų abiejų šalių žvejai sugauna mažai.
Tokia pat situacija su žiobriais: šių žuvų laimikių po 2007-ųjų sumažėjo, nes tais metais jų buvo išgaudyta stipriai per daug. Žiobriai anksčiau buvo įtraukti į Rusijos Raudonąją knygą, tačiau nuo 2016-ųjų iš nykstančių žuvų sąrašo išbraukti ir pradėti gaudyti. Tyrimų duomenimis žiobriai pagaunami mažesni už numatytą dydį, kai žuvį galima pasiimti.
Perpelė – Lietuvoje nepopuliari žuvis, tačiau į pietus nuo Klaipėdos molo netgi įsteigta speciali saugoma teritorija, kuri turėtų perpeles apsaugoti jų migracijos laikotarpiu. Tačiau 2011-aisiais perpelių Rusijos teritorijoje buvo pagauta 220 tonų. Dar 40 tonų ištraukė Lietuos žvejai. Tuomet 2013–2014 m. jų ištekliai drastiškai sumažėjo ir iki šiol neatsistatė.
Jūroje lašišinių žuvų laimikiai yra labai maži. 2017-aisiais ir jūroje, ir Kuršių mariose žvejai verslininkai jų pagavo 1,9 tonos. Mėgėjai lašišų pagavo apie 7,8 tonos. Deja, bet rituolių (lašišinių žuvų jauniklių) Lietuvos upėse yra santykinai nedaug, mokslininkai nepastebi ir jų gausėjimo tendencijos, nepaisant didžiulių pastangų saugoti ir gausinti lašišinių žuvų išteklius.
„Laimikiai – įspūdingai maži. Nepaisant intensyvaus įžuvinimo. Apgailėtini laimikiai ir sykų, ši žuvų rūšis yra sudėtingoje situacijoje“, – konstatavo L.Ložys.
Kauno marios verda stambiomis kuojomis
L.Ložio komandos tyrimų duomenimis, Kauno mariose, 2013-aisiais metais pabaigus verslinę žvejybą, žuvų gausumas ir biomasė vis augo.
„Viena iš vis gausėjančių žuvų rūšių – kuoja. Žvejai mėgėjai labai mažai išgaudo kuojų, jos darosi milžiniškos!“ – mintį dėl kitos žvejybos krypties mėgėjams mestelėjo L.Ložys.
Plėšrių žuvų populiacija taip pat atsigavo ir artėja prie 20-ies procentų visų marių žuvų dalies – tai yra sveika populiacijos riba. Tyrimų duomenimis, gausėja ešerių, starkių, šios žuvys yra gana stambios. Mariose mažėja karosų ir lydekų (tikėtina, kad šios žuvys tiesiog intensyviau žvejojamos).
Verslinė žūklė užbaigta vidaus ežeruose, vienas iš jų – Obelijos ežeras Alytaus rajone. Šiame ežere mokslininkų skaičiavimais išaugo kuojų, lynų, karšių skaičius. Karšiai, lynai, kuojos ir raudės dabar šiame ežere užauga didesni. Vis tik lydekos užauga mažesnės, nei norėtųsi.
Po 2014-ųjų, kai Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įvedė dideles baudas už brakonieriavimą, ežeruose, kuriuose ir nebuvo vykdoma verslinė žvejyba, taip pat atsigavo žuvų ištekliai, pagausėjo lynų ir karšių. L.Ložio teigimu, iki tol brakonieriavimas žuvų ištekliams turėjo tokį pat poveikį, kaip ir verslinė žvejyba.
Forumo dalyviams besiginčijant, kiek žuvies turėtų būti leidžiama pagauti žvejams verslininkams ir žvejams mėgėjams, Aplinkos viceministras Martynas Norbutas išdėstė griežtą poziciją: „Aplinkos ministerijos pozicija yra labai aiški: mėgėjų žvejyba yra prioritetas. Visoje Europoje verslinė žvejyba traukiasi visur, o mėgėjiška pradeda dominuoti“.
