Tačiau kompensuojamų vaistų bei kitų medicinos priemonių įsigyti gali tik tie asmenys, kuriems juos išrašo šeimos gydytojas ar specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje paslaugų teikimo sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis.
„Savo kasdienio darbo be kompensuojamųjų vaistų neįsivaizduoju, todėl kad tik kompensuojamieji vaistai kardiologijoje mums padeda išspręsti daugybę problemų: sustabdyti ligos eigą, perspėti komplikacijas, pacientą apsaugoti nuo ligos pasikartojimų netgi atitolint mirtį, pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę. Mano nuomone, tik vaistų kompensavimas kardiologijoje mums gali padėti įgyvendinti visus mūsų tikslus. Be jokios abejonės mes šiuo metu turime labai neblogą kardiologinių vaistų kompensavimo schemą,“ – teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė.
Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartoja daugiau kaip milijonas pacientų. Daugiausia jų tradiciškai suvartoja pensinio amžiaus žmonės: apie 75 procentų moterų ir 66 procentai vyrų. Kompensuojamųjų vaistų reikia ir maždaug 28-iems procentams vaikų.
„Atsižvelgiant į tai, kad vaistai yra brangūs ir žmonės dažnai įsigydami neatkreipia dėmesio, kokia jų kaina, jei pradėtų skaičiuoti būtų tikrai nustebinti, nes yra vaistų, kurių mėnesio gydymo kaina siekia per 15–20 tūkstančių litų,“ – teigia Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė. Jei vaistų kaina nebūtų kompensuojama, tokia finansinė našta pacientams būtų didžiulė.
To paties cheminio pavadinimo vaistų yra daug. Kaip pasirinkti iš viso sąrašo tinkamiausią? „Labai svarbu pacientams, atvykus į vaistinę, žinoti, kad yra galimybė visada rinktis pigiausią analogą. Vaistininkas, taip pat gydytojas, išrašydamas kompensuojamuosius vaistus, turi informuoti pacientą apie vaistų kainų skirtumus. Atvykę į vaistinę pacientai visada turėtų teirautis pigiausio vaistų analogo. Kartais kyla diskusijos, gal pigiausi analogai nėra kokybiški, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi registruoti vaistai yra kokybiški, o atsiradus kokioms nors problemoms jie yra išimami iš rinkos. Verta akcentuoti, kad net tokiose turtingose šalyse kaip Švedija apie 97 procentus pacientų renkasi pigiausius vaistų analogus. Tai reiškia, kad ir turtingų šalių žmonės taupo,“ – tikslina K. Garuolienė.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų bei medicinos priemonių įsigyti gali apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu.
Vaizdo reportažas:
