Moterims skirtos kelios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamos prevencinės programos: Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių ir Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio. Pagrindinis šių programų tikslas – sumažinti Lietuvos moterų ir vyrų sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą, siekti, kad onkologinės ligos būtų kuo anksčiau diagnozuotos ir kokybiškai gydomos.
Kodėl reikalinga ankstyva diagnostika?
Kasdien daugiau kaip 600 moterų pasaulyje miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 500 tūkst. naujų šios ligos atvejų. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu statistika taip pat nelinksma, tačiau, pradėjus atrankinę patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą, vaizdas ima pamažu keistis. Abi programos atsirado orientuojantis į kitų, ypač ES, šalių patirtį ir rekomendacijas, moksliniais tyrimais patvirtinus jų naudą bei efektyvumą. Pavyzdžiui, Suomijoje, kuri prieš 40 metų pradėjo vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus mažesnis nei Lietuvos moterų.
Svarbu ligą pastebėti laiku
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pasirinkta būtent tokia amžiaus grupė moksliškai įrodžius, kad iki 20 – 25 metų ir vyresnės negu 60 metų moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai. Todėl didesnės nustatytos rizikos grupės moterys vieną kartą per trejus metus gali pasitikrinti nemokamai – joms paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jeigu reikia – atliekama gimdos kaklelio biopsija, ištiriama biopsijos medžiaga. Šią paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas.
Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai. Todėl svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę ar vėžį atpažinti kuo ankstyvesnėje stadijoje.
Sužinojai – pasitikrinai
Analizuojant programos vykdymą ir rezultatus, paaiškėjo, kad pagal programą teikiamomis paslaugomis pasinaudoja vis daugiau moterų. Tačiau daugeliui vis dar trūksta informacijos – tai dažniau mažesniuose miesteliuose ir kaimuose gyvenančios moterys.
2012 m. Lietuvoje apie programą informuota beveik 200 tūkst. moterų, o programos įgyvendinimui skirta 5,5 mln. litų, pasitikrino apie 130 tūkst. moterų.
„Vis dėlto, galima pasidžiaugti, kad, nors ir nelengvai, ši programa skinasi kelią ir kasmet dalyvaujančių joje vis daugėja. Neretai besikreipiančioms liga diagnozuojama dar ankstyvoje stadijoje ir sustabdoma arba išgydoma. Todėl norime pakviesti moteris būti atsakingomis ir dėl savęs bei šalia esančių brangiausių žmonių dar aktyviau tikrintis, išnaudojant visas valstybės per šią prevencinę programą teikiamas galimybes“, – ragina VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.
Sergamumas efektyviai stabdomas
Vertinant sergamumo gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje tendencijas, pastaraisiais metais stebimas programos efektyvumas – ne tik pavyko stabilizuoti šalyje sergamumo didėjimą, bet jau galima matyti ir nežymų gerėjimą, ypač ši tendencija Lietuvoje yra išreikšta tarp didžiausio sergamumo amžiaus grupės (30-59 metų) moterų.
Apskritai nuo prevencinės programos vykdymo pradžios pastebima tik teigiama dinamika: vis daugiau nustatoma ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžio atvejų (Ca in situ), kai ligą galima išgydyti, o vėlyvojo (III-IV stadijos) vėžio atvejų nebedaugėja.
 |
| Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio dinamika Lietuvoje 2000-2011 m. |
Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio dinamika Lietuvoje 2000-2011 m.
Vykdant Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programą, kasmet patikrinama vis daugiau moterų: 2007 m. šis skaičius siekė 75,5 tūkst., o 2010 m. – jau šoktelėjo iki 100 tūkst., 2011 m. – daugiau kaip 115 tūkst., 2012 m. – 130 tūkst.
Praktika rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programos efektyvumas priklauso ne tik ir ne tiek nuo sveikatos priežiūros specialistų ar medikų, kiek nuo pačių moterų atsakingumo ir pastangų.
Jei jūs žinote, kad galite nemokamai pasitikrinti, bet vis atidėliojate, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų: išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę.
Rubriką „Žinoti sveika“ remia Valstybinė ligonių kasa.
