Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

V.Adamkus – apie 1941-ųjų Birželio sukilimą: begalinį džiaugsmą keitė apmaudas

Prezidentas Valdas Adamkus 1941 metų Birželio sukilimą pažįsta ne iš istorijos vadovėlio. Tuomet keturiolikmetis Kauno jaunuolis, V.Adamkus iki šiol prisimena sukilimo dieną jį apėmusį nuoširdų džiaugsmą, tačiau atmintyje liko ir po to sekęs skausmas – tiek dėl Laikinosios vyriausybės žlugimo, tiek dėl nuo lietuvių rankų žuvusių Lietuvos žydų.
Valdas Adamkus
Valdas Adamkus / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Su portalu 15min prezidentas Valdas Adamkus sutiko pasidalinti savo prisiminimais apie sukilimą.

Sukilimas įžiebė viltį

Pasak V.Adamkaus, 1941 m. sukilimui pradžią davė prieš metus prasidėjusi sovietinė okupacija, kuomet buvo ištremti tūkstančiai lietuvių, žmonės sodinami į kalėjimus.

„Tauta buvo įbauginta. Aš pats buvau jauniklis ir pačioje pradžioje irgi nesusigaudžiau, kaip ir kita tautos dalis nesusigaudė, kas darosi. Paskui jau paaiškėjo, metų pabaigoj, kad čia pilna, žiauri okupacija“, – apie 1940 m. įvykius kalbėjo V.Adamkus.

Jam, tuomet keturiolikmečiam jaunuoliui, siaubą kėlė ir 1941 m. birželio 14 d. trėmimai, nors V.Adamkui, jo paties teigimu, pavyko „dėl susidariusių sąlygų išsislapstyti ir nepatekti į išvežamųjų tarpą“. Bet sukilimas įžiebė viltį, kad Lietuva vėl bus laisva.

„Staiga 1941 metų birželio mėnesio rytą Kaune sprogstančios pirmosios bombos sukėlė tikrai didelį džiaugsmą – okupacija baigėsi, okupantai, reikia tikėtis, bus nugalėti. Toks džiaugsmas bendras, kurį, aišku, prilyginčiau tam, kaip Kovo 11-ąją atgavom laisvę. Ir Kaune būdamas aš pats savo ausimis girdėjau, (...) Kauno radiofonas paskelbė tautai, kad Lietuva atstato savo Nepriklausomybę su savo Vyriausybe ir taip toliau. Džiaugėsi visi“, – su 15min prisiminimais dalijosi V.Adamkus.

Tą Laikinosios vyriausybės veikimo mėnesį V.Adamkus apibūdino kaip „mėnesį tikros laisvės“, prisimena, kad buvo kupinas entuziazmo. Tuomet jam atrodė, kad lietuviai atgaus laisvę, gyvens laisvi.

Bet žmonių džiaugsmas, anot V.Adamkaus, truko neilgai. Laikinoji vyriausybė veikė tik iki rugpjūčio pradžios, o tada buvo išvaikyta. O vėliau vokiečių okupacijos bangą pakeitė antroji komunizmo banga.

Laikinosios vyriausybės sudarymas buvo nuoširdus, bet padaryta milžiniškų klaidų

Kaip dabar prezidentas vertina sukilimo ir Laikinosios vyriausybės laikotarpį? Viena vertus, pasak jo, džiaugsmas dėl, kaip tuomet tikėtasi, okupacijos pabaigos ir Laikinosios vyriausybės sudarymo buvo nuoširdus ir tikras. Tą džiaugsmą V.Adamkus puikiai prisimena iki šiol.

Tačiau, jo teigimu, buvo ir padaryta milžiniškų klaidų. Elgesio su Lietuvos žydais, pasak V.Adamkaus, pateisinti negalima niekaip.

„Pats Laikinosios vyriausybės sudarymas buvo tikrai nuoširdus, kaip ir Kovo 11-osios aktas. Atgavom laisvę, atgavom Nepriklausomybę, džiaugėmės. Aišku, per tą trumpą laikotarpį, aš turiu akcentuoti, padaryta milžiniškų klaidų.

Pats Laikinosios vyriausybės sudarymas buvo tikrai nuoširdus, kaip ir Kovo 11-osios aktas. Atgavom laisvę, atgavom Nepriklausomybę, džiaugėmės. Aišku, per tą trumpą laikotarpį, aš turiu akcentuoti, padaryta milžiniškų klaidų.

Atsirado vokiečių priežiūroje žmonės, kurie ėmėsi žudikų, aš kito žodžio nerandu, veiksmų. Ar tai jiems trūko proto, ar, nežinau, kaip juos pavadinti, trūko žmogiškumo, bet tapo žvėrimis, sušaudė tūkstančius žydų tautybės Lietuvos piliečių. Tas yra nepateisinama lygiai taip, kaip nepateisinama yra komunistų nužudyti, kalėjimuose žuvę ir ypač tremtyje Sibire šimtai tūkstančių žuvę mūsų tautiečių“, – sakė V.Adamkus.

Šiandien, prisimindamas jaunystės dienas ir likusį gyvenimą, V.Adamkus sako matantis padarytas klaidas ir prisimenantis tiek džiaugsmą, tiek skausmą.

„Aš, kuris išaugau savo lietuviškos pradžios mokyklos auklėtas patriotizmo ir meilės Lietuvai, (...) smerkiu, kas įvyko nacių laikais, žudymo laikais, tuo metu, kada panaikino ir mūsų Lietuvos laikinąją vyriausybę. Tai buvo nepateisinama. Bet, iš kitos pusės, tuo metu, kada džiaugėmės ta laisve, tikrai džiaugėmės nuoširdžiai, kad vėl esame laisvi“, – sakė V.Adamkus.

Svarbiausi faktai apie 1941 m. sukilimą

  • 1941 m. birželio sukilimas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., nacistinei Vokietijai užpuolus SSRS. Sukilimas truko iki birželio 28 d.
  • Sukilėliai, vadovaujami Lietuvių aktyvistų fronto, siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Sukilimo centras buvo Kaunas.
  • Birželio 22 d. užimta Kauno radijo stotis. Birželio 23 d. per Kauno radiją buvo perskaityta Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija.
  • Sukilėliai suformavo Laikinąją vyriausybę, kurios sudėtis per radiją paskelbta birželio 23 d. Ministru pirmininku tapo Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Anksčiau buvo numatyta, kad Laikinajai vyriausybei vadovaus Kazys Škirpa, bet jam vokiečiai neleido grįžti į Lietuvą.
  • Kai 1941 m. birželio 25 d. į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestą jau valdė sukilėliai. Sukilėliai kėlė tautines vėliavas, naikino sovietinę atributiką, valdžios institucijas užiminėjo visoje Lietuvoje.
  • Daug kas Lietuvoje tikėjosi, kad Laikinajai vyriausybei pavyks įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau nacių Vokietija neleido lietuviams laisvai tvarkytis šalyje. Laikinosios vyriausybės veikla buvo varžoma, o rugpjūčio 5 d. ji sustabdė savo veiklą.
  • Dabar ir pats sukilimas, ir Laikinoji vyriausybė susilaukia prieštaringų vertinimų. Sukilėliai ir Laikinoji vyriausybė susilaukia pagarbos už pastangas atkurti sovietų sunaikintą Lietuvos valstybingumą, ryžtą kovoti su okupacija, siekti laisvės ir nepriklausomybės, tačiau susilaukia ir kritikos dėl bendradarbiavimo su nacistine Vokietija, nepalankios žydų atžvilgiu Laikinosios vyriausybės politikos, priimtų prie žydus nukreiptų teisės aktų, dalies sukilėlių vykdyto Lietuvos žydų persekiojimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos