Pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos puslapyje. Perpublikuojamas su bibliotekos leidimu.
![Miškininkas, Berčiūnų kurorto direktorius Jonas Kasperavičius su šeima. [Berčiūnai]. XX a. 4 deš.](https://s1.15min.lt/static/cache/MjM2eDE2MiwsNjI4NzMxLG9yaWdpbmFsLCxpZD01NDY1MzUyJmRhdGU9MjAyMCUyRjA3JTJGMjgsMzM4MjYwMDQxNw==/3-nuotrauka-5f202868a2339.jpg)
![Mykolo Karkos vila Janydžiuose (Anykščiai). [Apie 1936 m.].](https://s1.15min.lt/static/cache/MjM2eDE2MiwsNjI4NzMxLG9yaWdpbmFsLCxpZD01NDY1NDA0JmRhdGU9MjAyMCUyRjA3JTJGMjgsNDMxOTAzNDU=/anyksciai-1-nuotrauka-5f2029240d5c6.jpg)
Pirma kryptis – Berčiūnai
„Visi važiuokite į Berčiūnų kurortą“ – tokie reklaminiai šūkiai pasirodydavo „Panevėžio balso“ pirmuosiuose puslapiuose, prasidėjus vasaros sezonui.
Vaizdingoje Nevėžio ir Sanžilės upių santakoje įsikūrę Berčiūnai tarpukariu buvo ypatinga vieta – panevėžiečiai traukdavo į Berčiūnus pasimaudyti, papramogauti, pakvėpuoti grynu oru.
Kurortinės vietovės statusas Berčiūnams suteiktas 1933 metais. Panevėžio miesto savivaldybės ir kurorto direktoriaus miškininko Jono Kasperavičiaus rūpesčiu stengtasi kurorto teritoriją paversti kuo patrauklesne vieta poilsiautojams: į kurortą kursavo specialus traukinys, vasarvietėje buvo įvesta elektra, telefono linija, kruopščiai prižiūrima teritorija, rūpinamasi poilsiautojų ramybe, sveikata ir savaitgalio pramogomis.
Netoli Panevėžio esantį kurortą mėgo moksleiviai, inteligentai, aukštuomenė. Noriai vasaras Berčiūnuose leisdavo rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, 1936–1938 m. Panevėžyje gyvenusi ir mokytojavusi Salomėja Nėris su skulptoriumi Bernardu Buču, miesto mokytojai.
Berčiūnuose vilas turėjo Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas, agronomas, vėliau Seimo vicepirmininkas Alfonsas Gilvydis, vyskupas Kazimieras Paltarokas, miesto bibliotekos vedėja Elžbieta Jodinskaitė, mokyklų inspektorius Juozas Sideravičius, Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius Justinas Jankevičius, Panevėžio pašto tarnautojai ir kt.
Daugiau apie Berčiūnų kurortą skaitykite čia.
Antroji kryptis – Anykščiai
Kita populiari atostogų kryptis tarpukario metais – Anykščių kraštas. Panevėžietis pedagogas, muzikas Mykolas Karka Janydžiuose turėjo vilą, kurioje ilsėtis buvo kviečiami ir panevėžiečiai.
„Anykščių vasarvietės namų savininkai turi garbės Tamstai pasiūlyti apsigyventi sveikiausioje ir vienoj gražiausių gamtos atžvilgiu vasarviečių Lietuvoje – aukštos kalvuotos apylinkės, smėlynai, pušų miškai, upė Šventoji, pliažas, kambariuose įvesta elektros šviesa, telefonas, įrengtos 2 valgyklos. Susisiekimas iš Kauno – 3 autobusai, iš Panevėžio – 3 autobusai ir 2 traukiniai į parą. Kambarių kainos – nuo 80 Lt iki 200 Lt už visą vasarą“, – taip poilsį savo viloje reklamavo M.Karka.
![Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Mykolo Karkos fondas F12-320/Mykolo Karkos vila Janydžiuose (Anykščiai). [Apie 1936 m.].](https://s2.15min.lt/images/photos/2020/07/28/original/anyksciai-1-nuotrauka-5f2029240d5c6.jpg)
Baigę mokslo metus, Anykščius aplankydavo Panevėžio miesto pradžios mokyklų moksleiviai, gimnazistai ir mokytojai.
Panevėžio miesto pradžios mokyklos Nr. 1 kronikoje aprašyta 1931 m. vasaros pradžioje įvykusi jungtinė Panevėžio pradžios mokyklų moksleivių ir pedagogų ekskursija į Anykščius:
„<…> ekskursija užtrukusi dvi dienas. Buvo važiuota atskiru traukiniu, specialiai mokiniams pasamdytu. Mokinių nuotaika pakilusi ir dainoms nebuvo galo. <…>
Anykščiuose nakvynei buvo sustota pas Laskauskus, gražioje sodyboje, prie Šventosios. Visų pirma buvo aplankytas rašytojas A. Vienuolis ir jo globojama vysk. A. Baranausko klėtelė, kur gerbiamas rašytojas mokiniams davė įdomių paaiškinimų ir parodė senų-retų daiktų. Padėkoję už vaišingą priėmimą gražiai poromis per miestelį pražygiavę moksleiviai leidos gražiais Šventosios krantais Puntuko linkui. Nors nemažai buvo kelio, tačiau mokiniai linksmi bėgo ir džiaugėsi, kad pagaliau savo akimis pamatys tą pasakišką Puntuką, tą taip gražiai apdainuotą Anykščių šilelį. <…>
Aplankėm bažnyčią, kur trumpai pasimeldę ir pasiprašę sau jėgų, leidomės daugiau Anykščių įdomybių pamatyti ir gražios gamtos vaizdais pasidžiaugti.
Aplankėme gimnaziją, garsiąją Anykščių vyno dirbtuvę, kur įmonės savininkė ponia [Ida Ema] Karazijienė maloniai mus priėmė, parodė, kaip gaminamas vynas, ir net vynu ir limonadu visus pavaišino. Paskum per laukus pasukom į Storių kalną, iš kurio ypatingai gražu buvo pasidairyti ir apylinkes apžvalgyti.
Buvom sumanę dar ir Rubikių ežerą pasiekti, bet tarp mokytojų atsiradus nuomonių skirtumui, šis sumanymas buvo atidėtas. Todėl pasukome į „Anykščių Šveicariją“, į Piestupį. Taip ir nepajutom, kaip mums skirtas ekskursijai laikas prabėgo ir turėjom skubėti į traukinį“.
Išlikusios fotografijos liudija, kad 1930 m. rugpjūčio mėn. vizituodamas Anykščių parapiją, Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas susitiko su rašytoju A. Vienuoliu-Žukausku, įsiamžino prie vyskupo A. Baranausko klėtelės, aplankė Puntuką, nuo Storių kalno grožėjosi Anykščių apylinkėmis…
Trečia kryptis – kelionės po Lietuvą
Tarpukariu buvo populiarios šeimų vasaros kelionės automobiliais po Lietuvą. Kelionėn pasikvietusios bendraminčius, šeimos aplankydavo kitus Lietuvos regionus ir juose esančius gamtos ir architektūros paminklus.
Štai kaip vasaros keliones automobiliu „po mieląją Lietuvėlę“ su panevėžiečių Juozo ir Sofijos Barisų šeima prisimena kunigas Augustinas Liepinis: „Galima „nepersūdant“ sakyti, kad beveik, beveik visi Lietuvos keleliai mano išvažinėti, ištrepinėti <…>.
Daugiausia ekskursijų po Lietuvą aš esu atlikęs su entuziastingosios jaunatvės Sofija ir Juozu Barisais. <…> Juozas Barisas, apsigyvenęs Panevėžyje, iš pradžių įsigijo seną „Opeliuką“, su dengtu viršumi, <…>, nuimamu stogu.
Priekyje automobilio, šalia vairuotojo, sėsdavo stambesnis asmuo, užpakalinėje gi, sėdynėje (bagažinėje), šiaip taip įsimurkdydavo porą plonesnių keliauninkų. Daug kartų toje bagažinėje teko ir man keliauti. Ekskursantų entuziastų neatbaidydavo jokie kelionių nepatogumai. Lig tik išvykstame iš bet kurios gyvenvietės, mes ir traukiame savo „ekskursijinį himną“: „Kur aš nukeliausiu, nakvynėlę gausiu…“
Vėjas gi, tik švilpia mums paausiais ir kutena prieš jį drąsiai atstatytas kaktas. Gaila būdavo sustabdinėti mūsų „ekspresą“, nes anais laikais daugumas arklių tokių „prajovų“ (reiškinių) dar labai baidydavosi. Pasitinkamiems kelyje arkliams pasibaidžius, iš jų savininkų tekdavo išgirsti ir nešvelnių išsireiškimų bei aštrių žodžių. <…>
Pasitinkamiems kelyje arkliams pasibaidžius, iš jų savininkų tekdavo išgirsti ir nešvelnių išsireiškimų bei aštrių žodžių.
Barisams įsigijus geresnį automobilį, naujesnį „Opelį“, gražiomis vienos vidurvasario savaitės dienomis išvykome susipažinti su Dzūkija ir Zanavykija; panorėjome savo akimis pamatyti nuoširdžius dzūkus ir išdidžius suvalkiečius. <…> Kur čia visas ekskursijas ir iškylas su Barisais po mieląją Lietuvą besuminėsiu! Kad ir maloniosios, visokių įspūdžių pilnos kelionės su jais po „kauburiuotąją“ Žemaitijos dalį. <…>
Štai Varniai, senovės Medininkai. Tavo akyse stoja didysis vyskupas ir Lietuvos švietėjas Motiejus Valančius. <…> Va, Kražiai… <…> Ir tik užsukęs į žemaičių gražiai puošiamas ir išlaikomas šventoves, pasijunti dvasia sustiprėjęs nežinomiems ateities įvykiams.“
Vasaros kelionių nuotraukų gausu ir kunigo Povilo Šidlausko fotografijų archyve.
Kunigas P. Šidlauskas kartu su J. ir S. Barisų šeima taip pat ne kartą keliavo po Lietuvą: aplankyta Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia, garsiosios Veprių Kalvarijos, mėgautasi Veprių ežero teikiamais malonumais, pabuvota kunigo P. Šidlausko tėviškėje Puknioniuose (Linkuvos valsčius), Pasvalio krašte ir kt.
Pedagogo, muziko Mykolo Karkos fonde saugomos nuotraukos, kuriose užfiksuota Mykolo Karkos ir pedagogo, dailininko Prano Giedravičiaus šeimų kelionė automobiliu į pajūrį. Vytauto ir Silvijos Vilkončių šeimos fonde saugomos Silvijos Žiaunytės-Vilkončienės tėvo mokytojo Bronislovo Žiaunio kelionių motociklu po Lietuvą nuotraukos.
Ketvirta kryptis – Lietuvos pajūris
Panevėžiečiai, turintys didesnes finansines galimybes, vasaromis aplankydavo kitus Lietuvos kurortus ar Lietuvos pajūrį.
Pedagogės Irenos Moigytės fonde saugoma fotografija, kurioje prie vilos „Jūratė“ Palangoje įsiamžinęs Panevėžio miesto notaras Jonas Moigis su žmona.
Ilsėtis Palangoje mėgo pedagogų Petro ir Julijos Rapšių šeima. Iš Palangos kilusios mokytojos Aleksandros Šilgalytės fonde galime rasti fotografijų iš pedagogų vasaros sporto kursų Palangoje, lankymosi Šventosios uoste ir t. t. Mokytojo, rašytojo Motiejaus Lukšio fonde saugomos nuotraukos, kuriose užfiksuotos M. Lukšio šeimos atostogų akimirkos Birštone.
Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 1 kronikoje aprašyta įdomi ir turininga moksleivių ir mokytojų kelionė į Klaipėdos kraštą, įvykusi 1935 m. birželio mėn. Kelionė kiekvienam mokiniui „su maistu ir nakvynėmis kainavusi per 16 Lt“, ekskursauta 4 dienas.
Traukiniu atvykę į Klaipėdą, keliauninkai apsistojo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmuose, kur „specialiai parengtose patalpose, lovose, gavo gerą nakvynę, nors už ją teko kiekvienam užsimokėti po 50 ct už naktį. Pirmą dieną aplankėm Klaipėdos kapus, žuvusiųjų už Klaipėdos kraštą paminklą, laivų statybos fabriką, senosios pilies griuvėsius, turgų, miestą, didesniąją krautuvę, paskum laivu persikėlę į Smiltynę, pasivaikščiojom gražiu pušynu ir, pasiekę Kopgalį, grožėjomės didingos pilies griuvėsiais.
Iš čia pasiekėm ir mūsų močiutės Baltijos pakraštį, kur visi linksmai jos šaltų bangų putose pasibraidėm, pasitaškėm. Kitą dieną laivu išvykom į Nidą, mūsų pasakiškąją Sacharą. <…>
Visi tekinom bėgom į statųjį kopų kalną, kur su visu smėliu griūdami slinkom atgal.
Visi tekinom bėgom į statųjį kopų kalną, kur su visu smėliu griūdami slinkom atgal.
Visur buvo neapsakomai smagu. Pasiekėm pačią aukštumą, iš kur puikiai matosi Baltijos jūra iš vienos pusės ir Kuršių marios – iš kitos. Ko čia mokiniai neprasimanė: ir kūle virto kopomis žemyn, ir lenktynių ėjo ir šiaip po švarų smėlį voliojosi.
Čia susitikome lyg kokį atsiskyrėlį vėjo greitį bematuojantį Sklandymo mokyklos direktorių p. [Joną] Pyragių, su kuriuo kartu nuėjome pasižiūrėti ir pačios mokyklos, kur pasirašėm į knygą ir susipažinom su sklandytuvais ir jų technika. Nors čia kiek sutrukdė lietus, bet jam praėjus, visi nužygiavom į pajūrį, kur didelės bangos pasakiškai šniokštė ir apsiputodamos pakraštį plovė. Čia visi vaikai sukniubo gintaro ieškoti, gražių akmenėlių rinktis. <…>
Kitą dieną išėjom į uostą, į molus, į pajūrį ir į Klaipėdos švyturį. Buvo didelės bangos, tai ypatingai įdomu pajūry. Vakare dar pasivaikščiojom po Klaipėdos miestą ir pušyną ir, permiegoję, rytą išvykom į stotį, kur mūsų laukė parengtas vagonas. Patogiai visi susėdom ir nė nepajutom, kaip vėl atsidūrėm Panevėžy. <…>
Visi keliavusieji labai džiaugės ir buvo patenkinti, ypačiai sakėsi neužmiršią, kaip Nidoje po pušaites klaidžiojom ir tako ieškojom“, – mokyklos kronikoje rašė direktorius S. Janauskas.
Rengiant informaciją, panaudotos ištraukos iš kunigo Augustino Liepinio atsiminimų rankraščių, ištraukos iš Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 1 kronikos ir straipsnių ištraukos iš tarpukario periodinės spaudos.
Nuotraukos ir dokumentai iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje saugomų asmenų fondų – Mykolo Karkos fondo F12, Laimos Rapšytės fondo F70, Chodakauskų šeimos fondo F118, Motiejaus Lukšio fondo F68, Aleksandros Šilgalytės fondo F80, Irenos Moigytės fondo F96, Laimos Barisaitės fondo F155, Vytauto ir Silvijos Vilkončių fondo F154, Pavienių rankraščių fondo F8, fotografijos iš Panevėžio vyskupijos kurijos archyvo, Kristupo Šidlausko asmeninio archyvo, straipsniai iš tarpukario periodinės spaudos, taip pat tarpukariu išleistų knygelių, reklaminių bukletų viršelių vaizdai.
Informaciją parengė Sigita Marcinkevičienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius.
