Turbūt nėra nei vieno, kuris nebūtų matęs gatvėmis slankiojančių žmonių-zombių, plačiai vadinamų „bomžais“. Kokias Jums asociacijas sukelia šis žodis? Ar kada pagalvojote kaip išspręsti šią problemą ir šiek tiek pagražinti miestų vaizdą?
Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, tačiau tokių visuomenės narių nepavadinsi nei žmonėmis, nei gyvūnais. Žmonės taip nesielgia, gyvūnai – irgi. Niekam nemalonu jų nakvynės vietoje (pvz. laiptinėje) rasti paliktų išmatų, prie šiukšliadėžių – baisią netvarką, stebėti kaip jie valgo iš konteinerių, visuomeniniame transporte atsisėsti ant sėdynės ir paskui atsistojus pajusti į drabužius įsigėrusį – patys žinote kokį – kvapą.
Ar susimąstėte ką būtų galima padaryti? Kodėl jie tokie?
Kažkada priklausiau visuomeninei organizacijai ir teko su šiais žmonėmis bendrauti. Istorijų išgirsdavau visokių, tačiau pagrindinis šių žmonių pasiteisinimas dėl tokio gyvenimo būdavo „lemtingi gyvenimo įvykiai“: vaikai išvarydavo iš namų, pražudydavo alkoholis ir panašios problemos. Apibendrinant – tai psichologiškai palūžę žmonės, kurie savyje neranda jėgų pradėti gyvenimą iš naujo arba nesulaukia TINKAMOS išorinės pagalbos.
Žvelgiant į visuomenę atrodo, daugeliui jos narių reikia vadovo – „gaujos vado“, kuris pasakytų ką, kada ir kaip daryti. Kitaip sakant – palaikytų tvarką. Kad ir kaip keikiame valdžią, įmonės direktorių ar savo tiesioginį vadovą, tačiau vien ėjimas į darbą, laikymasis nustatytų taisyklių palaiko mus tokius, kokie mes esame – Žmonėmis.
Daugelis yra girdėjęs pasakymą: „kariuomenė iš jo padarė žmogų“. Įvertinus visus „už“ ir „prieš“, turbūt valstybėje tai yra vienintelė institucija, kuri galėtų pakeisti šių žmonių gyvenimą teigiama linkme. Nei kalėjimas, nei visokios globos ar rūpybos įstaigos nepadaro nieko, tik palaiko šių žmonių egzistenciją: suteikia būstą, maistą, paglosto ir užjaučia. Tačiau tai nėra TINKAMA pagalba, kuri leistų šiems žmonėms vėl tapti visaverčiais visuomenės nariais.
Todėl, mano manymu, kariuomenėje tikrai atsirastų darbų, kuriuos galėtų dirbti šie žmonės. Kariuomenės drausmė juos įstatytų atgal „į vėžias“, o gaudami maistą jie atliktų naudingus darbus.
BŪKIME PIRMI, KURIE RADO KŪRYBIŠKĄ ŠIOS PROBLEMOS SPRENDIMĄ!