Keliai Lietuvoje – itin nesaugi vieta. Tragiškų avarijų skaičius tokiai mažai šaliai išties yra per didelis. Dėl to iš dalies būtų galima kaltinti bendrą vairavimo kultūrą, kuri prisideda formuojant kiekvieno asmeninius vairavimo įgudžius. Arba prastą mikroklimatą visuomenėje, kurioje kiekvieno individo problemos jam yra svarbesnės nei toks bendrinis dalykas kaip saugus eismas.
Žinia, daugiausiai tragiškų avarijų įvyksta nepasirinkus saugaus greičio ar sukeliamos neblaivių asmenų. Dar begalę avarinių ir stresinių situacijų sukelia įžūlūs vairuotojai, kurių automobilių techninės galimybės, kaip jiems atrodo, neturi ribų. Šios priežastys – tik išorinės. Bet juk yra ir psichologiniai kelių erelių elgesio motyvai, skatinantys elgtis neatsakingai.
Baimė pavėluoti arba noras viską suspėti. Antrasis variantas dažnesnis, tačiau pasitaiko ir pirmojo atvejų, ypač rytinio piko metu, kai maršrutinio transporto juosta nuskuodžia vienas kitas drąsuolis, o juostos pabaigoje lyg nekaltas avinėlis mirksi posūkio lempute, prašydamas įleisti. Ir atsiranda įleidžiančių – juk norisi šventai tikėti, kad padedi žmogui, kuris tikrai skuba. Bet kai deviantas prašosi įleidžiamas su visureigiu ar nauju BMW, nesitiki, nors tu ką. Na o noras viską suspėti ypač būdingas aptarnaujančiam transportui – kurjeriams, taksi, įvairiems vadybininkams. Greičio viršijimas (proto ribose, nors ir tai – ne visada) yra jų gyvenimo dalis ir tai suprantama, bet vistiek kelia pyktį. Šiuo, antruoju atveju, kai norima visur suspėti, kurkas pavojingesnis auksinis jaunimėlis, kurio noras spėti ir pasimokinti, ir pasilinksminti dažnai būna nepamatuotas racionaliu protu.
Per mažas pasitenkinimas gyvenimu – itin pavojingas veiksnys, nes jo padariniams priskirčiau ir vairavimą neblaiviam. Dėl šito būtų galima ginčytis, sakant, kad nebūtinai žmonės vartoja alkoholį dėl nepasitenkinimo gyvenimu. Taip, žinoma. Bet joks normalus žmogus, mylintis gyvenimą, išgėręs prie vairo nesės. Nelaiminga meilė (vienas gana nesenas įvykis), stresas ar nesėkmės asmeniniame gyvenime ar darbe, kas sukelia pyktį, o šis savo ruožtu smegenyse prislopina sritis, atsakingas už adekvatų situacijos kelyje vertinimą – taip pat čia tiktų.
Iškreipto savęs suvokimo problema dažniausiai susijusi su kelių ereliais, kurie važinėja prabangiais automobiliais ir jau vien dėl to mano esantys geresni už kitus. Tai būtų lyg atvirkštinis prieš tai buvusiam faktoriui, tik, jei to esmė skambėtų maždaug taip: nebenoriu gyventi, todėl važiuoju, kaip noriu, tai pastarojo: gyvenu taip gerai, jog esu pranašesnis už kitus ir jie man turi leisti važiuoti, kaip noriu.
Be abejo, svarbus kelių erelių elgesio pastiprintojas – nebaudžiamumas. Vieną kartą pažeidęs taisykles ir likęs nenubaustas, tikėtina, kad kartos savo elgesį. Tiesa, ereliams su iškreiptu savęs suvokimu net baudos dažnai nepadeda.
Dar paminėtinas neįsisamonintas nepilnavertiškumo kompleksas, pasireiškiantis noru pasirodyti prieš kitus, koks esi geras vairuotojas. Neabejoju, kad galima išskirti daugiau psichologinių faktorių, tačiau čia išvardinti gerai apibūdina situaciją Lietuvos keliuose. Norėčiau, kad perskaitę nors truputį susimastytų, ir, kas vairavo atsakingai, darytų tai toliau, o kelių ereliams palinkėčiau realiau vertinti savo psichologinę būseną. O tie, kurių jau nepakeisi – duokdie nepasitaikyti jų kelyje. Vairuokite saugiai.
