Paskutiniu metu daug galvoju apie tai, kas yra gera, o kas yra bloga. Svarstau, ką reiškia būti geru žmogumi, kaip toks žmogus turėtų elgtis, kaip mąstyti... Pasirodo tai labai sudėtinga tema, nes kas vienam yra gera, nebūtinai, tas pats bus gera ir kitam. Akivaizdu, kad negalime visiems įtikti, negalime visiems patikti... Akivaizdu, kad visiems be išimties, geri nebūsime. Juk kiekvienas pasaulį suprantam kitaip, juk kiekvienas tai, ką matom, interpretuojame skirtingai.
Panašu, kad prieiti visiem bendros išvados, kas yra gerai, tiesiog neįmanoma. Tad, kyla klausimas, kaip tapti geru žmogumi? Kaip pamatuoti, ar esi geras žmogus, ar blogas? Kaip žinoti kieno gėrio supratimas yra teisingesnis?
Kiekviename gyvenimo žingsnyje elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad būtų elgiamasi su manimi arba visuotinai. Nustojau teisti kitus dėl to, kad jie išsiskiria iš daugumos, dėl to, kad jie mąsto kitaip nei aš. Nepatikėsit, bet tuo pačiu metu pradėjau vis rečiau ir rečiau jaustis teisiama pati, jaučiu laisvę. Nustojau laukti kol mane prisimins mano draugai, kol jie parodys man dėmesį, kol įrodys, kad aš jiems reikalinga. Juk kiekvienas turime savo gyvenimus, rūpesčius ir džiaugsmus, užsisukę kasdienėje rutinoje nė nepastebim kaip bėga laikas. Pradėjusi pati rodyti dėmesį, rodyti, kad yra svarbus jų dalyvavimas mano gyvenime, pasijaučiau reikalinga, reikšminga, visada laukiama.
Nustojus abejoti aplinkiniais, nustojus nutylėti, slėpti tam tikrus dalykus, pradėjus labiau pasitikėti – suvokiau, kokie nuoširdūs ir supratingi žmonės mane supa. Daugiau kalbėdama užpildau tą nejaukią tylą, kuri atsiranda, kai nėra ką pasakyti. Nustojau vadovauti, aiškinti ir mokyti, viliuosi jau nustojau ir moralizuoti... Kadangi pasaulyje nėra vienos tiesos, tad nematau prasmės stengtis pakoreguoti žmones, aplinką, nes negali žinot, ar tavo tiesa tikresnė. Geriausia rodyti pavyzdį. Tik pats žmogus gali nuspręsti, koks jis nori būti.
Gal tai skamba ir savanaudiškai, bet nusprendžiau, kad visų pirma žmogus turi būti geras sau. Gyventi taip, kad gerai būtų jam, taip, kad gerai jaustųsi jis pats. Aš jaučiuosi puikiai, kai mane supa laimingi ir viskuo patenkinti žmonės, tad nuolatos dalinuosi savo laime ir džiaugsmais su jais, juk tai taip lengvai užkrečiama.
Nesijaučiu turinti teisę spręsti, kuri tiesa yra teisingesnė, todėl asmeniniame gyvenime vadovaujuosi tik savąja, kurią, žinoma, nuolatos, vienaip ar kitaip, įtakoja kiti. Jaučiuosi puikiai, kai mano sąžinė švari, tad laikausi visuotinai priimtų įstatymų, elgiuosi taip, kaip man atrodo teisinga ir moralu. Klausau savo širdies, savo sąžinės balso ir jaučiuosi teisi prieš save, tai man leidžia jaustis geru žmogumi.
