Žiaurūs žmonės, kurie pradeda kaltinti vieną ar kitą žmogų dėl kažkieno mirties. Kodėl visi prisimena Vytautą geru žmogumi tik tada kai Jis mirė? O kai gyvas tai dauguma purvais drabstė... Žmogui buvo sunku, buvo vienas, dar tie žmonės šneka bet ką, kas ant liežuvio galo... Dabar kaltina Ievą? Ji nė lašo nekalta dėl tokios nelaimės, daug žmonių pykstasi, daug žmonių skiriasi, vieni tai išgyvena lengviau, kiti sunkiau.
Negalime šitoje situacijoje kaltinti vieno ar kito žmogaus, nes kalta visa tauta, vieni jį peikė, kiti gyrė, bet, matyt, blogis nugalėjo... Visi matėme, kad pastaruoju metu su Juo buvo ne viskas taip, kaip turėtų būti. Vieni matė ir nieko nedarė, o tik lojo kaip šunys, kiti matė ir galvojo, kad juk tai Šapras, jis tvirtas ir susitvarkys pats. O gal kiti bandė padėti, bet nepavyko? Kalti mes visi, draugai, gerbėjai, kolegos ir tie, kurie jo nemėgo.
Netekome tikrai Garbingo, Šaunaus, Linksmo, Gero, Puikaus Žmogaus. Kiekvienam ateina tas laikas, kai turi pasitraukti iš mūsų visų gyvenimo, vieniems anksčiau, kitiems vėliau. Apmaudu ir gėda skaityti tų pačių žmonių komentarus, kurie dar prieš savaitę jį drabstė purvais, o dabar liaupsina...
Kartais mes nepagalvojame, kokie žmonės gali būti jautrūs ir kaip jie gali neatlaikyti tokių spaudimų. O dar žiauriau, kai žmonės iš Jo ir mūsų visų nelaimės bando pasipelnyti, kuria visiškai nevykusias demotyvacijas. Juk tai nepagarba sau, tautai ir Vytautui. Juk vieną dieną gali ir mus ištikti tokia gyvenimo krizė, kai matysime tik vieną išeitį...
Tikiu, dabar visi rėks, kad tokio kelio jokiu būdu nepasirinktų, bet kai ateina tam tikras momentas, pripažinkime – ir durniausios mintys į galvą lenda. Vieni problemas bando išspręsti su kitų pagalba, kiti tiesiog bijo arba gėdijasi pripažinti sau ir kitiems, kad jiems reikia pagalbos. Galima rašyti ir rašyti...
O dabar paklausykit Marijono dainą, „...mes juk esam tik dulkės dulkėtos...“ Ir neieškokime dabar kaltų, o santūriai pagerbkime Jį.
