Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) įsikūrusi Vilniuje ir turinti filialus didžiuosiuose miestuose netrukus minės veiklos penkiasdešimtmetį. Per šiuos metus biblioteka teikė paslaugas tūkstančiams skaitytojų, didžioji jų dalis – silpnaregiai ir neregiai. Biblioteka pati leidžia sutrikusios regos žmonėms skirtą literatūrą jiems prieinamais formatais. Didžioji dalis bibliotekos fonduose esančių knygų – išleistos Brailio raštu arba įgarsintos profesionalių diktorių ir diktorių savanorių.
Nuo šių metų liepos 24 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centre veikia interaktyvus stendas, kuriame pateikiama akliesiems ir silpnaregiams bei jų artimiesiems aktuali informacija apie specialiųjų formatų leidinius. Tai – vienas iš LAB įgyvendinamų projektų. Apie šį ir kitus LAB vykdomus projektus, bibliotekos įkūrimą, leidybinę veiklą, LAB priklausantį Lietuvos aklųjų istorijos muziejų, regos neįgaliųjų integracijos į visuomenę skatinimą kalbamės su LAB direktore dr. Rasa Januševičiene ir Skaitytojų aptarnavimo centro vadove Justina Gagarina.
Bibliotekos pradžia
„XX a. pradžioje beveik visose Europos šalyse jau veikė įstaigos, skirtos akliesiems šviesti, tačiau Lietuvoje dėl sudėtingų istorinių aplinkybių tokia institucija dar nebuvo įkurta. Europoje įkurtų švietimo įstaigų tikslas buvo suteikti akliesiems raštingumą ir galimybę išmokti amatų. Tokios švietimo įstaigos vadinosi aklųjų institutais, kadangi dažniausiai ten mokydavosi suaugę žmonės. Neregiui Luji Brailiui sukūrus specialų aklųjų raštą, šis raštas netrukus įsigalėjo, juo imtos spausdinti pirmosios akliesiems skirtos knygos. Prie aklųjų švietimo įstaigų kūrėsi pirmosios bibliotekėlės, kurios kaupė švietimui skirtą literatūrą. Akluosius globojo ir aukštuomenė, kūrė įvairias labdaros institucijas, kurios rūpinosi ir Brailio raštu knygų perrašinėjimu. Lietuvos savanoris Pranas Daunys, netekęs regėjimo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, turėjo galimybę susipažinti su aklųjų situacija Rygoje ir Karaliaučiuje. Grįžęs į Lietuvą inicijavo Lietuvos aklųjų draugijos ir aklųjų instituto Kaune sukūrimą. Tokia buvo organizuotos aklųjų veiklos Lietuvoje pradžia. Lietuvos aklųjų švietimo istoriją yra tyręs žymiausias mūsų šalies tiflologas dr. Valentinas Vytautas Toločka“ – atskleidė bibliotekos direktorė R. Januševičienė.
Kauno aklųjų instituto biblioteką galime laikyti dabartinės Lietuvos aklųjų bibliotekos pradžių pradžia, jos ištakomis.
Per II pasaulinį karą ir po jo daug žmonių prarado regą. Aklųjų organizacija ir šiems žmonėms pritaikyta infrastruktūra buvo labai reikalingos. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo kuriamos darbo vietos akliesiems – įmonės, kuriose šie žmonės dirbo jiems tinkantį darbą (tuo metu vadintos aklųjų kombinatais), o aplink jas kūrėsi aklųjų mikrorajonai, kuriuose veikė sutrikusios regos žmonėms skirtos įstaigos, tarp jų ir bibliotekos. Tokios bibliotekos prie aklųjų kombinatų veikė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Akliesiems – antrieji namai
„1966 metais visų Lietuvoje veikusių aklųjų bibliotekų sistema buvo centralizuota. Bibliotekos centre Vilniuje leidžiami regos neįgaliesiems pritaikyti specialiųjų formatų leidiniai, kurie pasiekia visos Lietuvos skaitytojus, turinčius regos negalią. Lietuvos aklųjų bibliotekos filialai ne tik aprūpina savo skaitytojus specialiųjų formatų leidiniais, bet ir siūlo įvairius renginius vietos aklųjų bendruomenės nariams. Filialų reikšmė ypač didelė – tai erdvė, kurioje žmonės, turintys regos sutrikimų, jaučiasi laukiami, visos bibliotekos paslaugos yra jiems skirtos ir pritaikytos. Lankytojai taip ir įvardija – „tai mūsų biblioteka, į kurią gera sugrįžti“, – pasakojo R. Januševičienė.
Aplinka pritaikyta neįgaliesiems
1997 metais pastatytas naujas LAB centro Vilniuje pastatas. Tai buvo pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo specialiai bibliotekai kurtas pastatas.
„Lietuvos aklųjų bibliotekos fizinė ir informacinė aplinka yra pritaikyta akliesiems ir žmonėms su judėjimo negalia. Įrengtas įvažiavimas į pastatą ir liftas pačioje bibliotekoje žmonėms su neįgaliųjų vežimėliais. Ryškiai oranžiniai akcentai tiek išorėje, tiek viduje yra skirti silpnaregiams, turintiems regos likutį ir galintiems pagal juos orientuotis erdvėje. Visose įstaigose, kuriose dirbama su aklaisiais, pirma ir paskutinė laiptų pakopos žymimos ryškesne spalva – oranžine, kaip pas mus, arba ryškiai žalia, geltona. Silpnaregis, kuris mato viską kaip plokštumą ir laiptai jam atrodo kaip grindys, dėl tokio žymėjimo gali atskirti, kur yra pirma ir paskutinė pakopos ir orientuotis, kaip jam reikia eiti“, – bibliotekos ypatumus įvardijo direktorė.
„Akliesiems pritaikyta ir šio Vilniaus mikrorajono [biblioteka įsikūrusi Naujamiestyje, Skroblų g. 10 – aut. pastaba] infrastruktūra. Įdomi detalė – prie sankryžų šiuose mikrorajonuose galima pamatyti specialų kelio ženklą (baltame fone pavaizduoti juodi akiniai), įspėjantį vairuotojus apie neregius pėsčiuosius.
Atsižvelgia į skaitytojų poreikius
LAB yra didžiausia specialiųjų formatų literatūros leidėja Lietuvoje. Biblioteka pati leidžia dokumentus, kuriais aptarnauja skaitytojus – leidinius Brailio raštu ir garsines knygas. Garsinės knygos yra sutrikusios regos skaitytojų mėgstamiausias, dažniausiai pasirenkamas formatas.
„Būdami pagrindiniai leidėjai ir rūpindamiesi knygų sklaida bei pateikimu skaitytojams, stengiamės kuo labiau atsižvelgti į skaitytojų poreikius. Nuolat atliekame skaitytojų poreikių tyrimus, siekiame specialiaisiais formatais išleisti tuos kūrinius, kurių mūsų skaitytojai labiausiai pageidauja. Bibliotekos leidybos politikoje labiausiai atsižvelgiame į didžiausios skaitytojų dalies – vyresnių žmonių – poreikius. Visame pasaulyje didelė sutrikusios regos bendruomenės dalis yra būtent senjorai, jau nebedirbantys žmonės. Šiai skaitytojų grupei aktualiausia laisvalaikio ir savišvietos literatūra. Taip pat jie domisi istorinės tematikos kūriniais, memuaristika, patinka nuotykinė literatūra“, – pasakojo R. Januševičienė.
Pagalba studijuojantiems
Tačiau visai kas kita – padėti sutrikusios regos studentams, kuriems prieinamu formatu reikalinga literatūra mokymuisi ir studijoms. „Studentų informacinių poreikių patenkinimas – iššūkis ne tik mūsų bibliotekai. Lietuvos aklųjų biblioteka įžvelgia nemažai galimybių bendradarbiauti su akademinėmis bibliotekomis. Labiausiai džiaugiamės projektu „Virtuali aklųjų biblioteka“, vykdytu Europos struktūrinių fondų lėšomis. Jo metu buvo sukurta visavertė virtuali paslauga – skaitytojai, turintys regos negalią, gali naudotis skaitmeniniais leidiniais internetu prisijungę prie paieškos sistemos ELVIS (ELVIS – elektroninė leidinių valdymo informacinė sistema). Skubančiam ir laiko neturinčiam studentui galimybė naudotis bibliotekos paslaugomis iš namų ar kitos vietos, kur yra interneto ryšys –nemenka pagalba. Studentai kreipiasi į biblioteką ir prašo įgarsinti arba Brailio raštu atspausdinti jų studijoms reikalingus tekstus. Mokymuisi skirtos medžiagos dažniausiai reikia skubiai. Būna, kad jiems reikia tik tam tikros leidinio ar konspekto dalies, kad suspėtų pasiruošti paskaitai ar seminarui. Todėl mūsų bibliotekos darbuotojai įskaito ir operatyviai pateikia reikalingą teksto ištrauką. Savo tikslinių grupių atstovams tokias paslaugas teikiame nemokamai“, – apie pagalbą besimokantiems kalbėjo direktorė.
Kompetentingi darbuotojai – su regos negalia
Direktorė pasakojo, kad šiuo metu bibliotekoje – centre Vilniuje ir filialuose – dirba 60 darbuotojų. Dalis darbuotojų turi regos negalią.
„Aklieji ir silpnaregiai darbuotojai yra mūsų stiprybė, kadangi jie yra mūsų tikslinių grupių atstovai, kurie darbo vietoje išbando mūsų kuriamus produktus ir teikiamas paslaugas, padeda juos įvertinti ir tobulinti. Daugiausia regos sutrikimų turinčių darbuotojų dirba Knygų leidybos skyriuje.“
Lietuvos aklųjų istorijos muziejus
Bibliotekos struktūroje veikia aklųjų istorijos muziejus, kuriame galima susipažinti su eksponatais, pristatančiais regos neįgaliųjų pasiekimus įvairiose srityse, supažindinančiais su jų istorija, švietimu, darbu, laisvalaikiu, buitimi.
Ekskursiją po muziejų pravedusi Lietuvos aklųjų bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro vadovė Justina Gagarina pasakojo, kad žmonės, apsilankę muziejuje, būna maloniai nustebinti, išvydę kasdienius mums įprastus daiktus, pritaikytus akliesiems arba sukurtus pačių aklųjų rankomis. Čia galima išvysti ir liečiamąjį Arkikatedros pastato maketą, šepečius, sagas, elektros jungiklius ir kitus daiktus, pagamintus aklųjų įmonėse, pamatyti knygeles su liečiamomis iliustracijomis, sukurtas akliems vaikams. „Regintiems žmonėms įdomu ir netikėta yra tai, kaip aklieji sugeba prisitaikyti“ – teigė J. Gagarina.
„Svarbu suprasti, jog turint regos negalią gyvenimas dar nesibaigė, yra daugybė galimybių ir būdų gauti, naudotis ir kurti informaciją, bendrauti, būti savarankiškam“, – apibendrino J. Gagarina.
Informacija apie Lietuvos aklųjų biblioteką – gydymo įstaigoje
Potencialūs bibliotekos skaitytojai – žmonės, turintys regėjimo sutrikimų, gali susipažinti su Lietuvos aklųjų biblioteka ir jos teikiamomis paslaugomis gydymo įstaigoje – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centre, kur nuo šių metų liepos 24 d. veikia interaktyvus stendas. Jame pateikiama svarbiausia informacija apie galimybes regos neįgaliesiems skaityti, gauti kitas informacines paslaugas Lietuvos aklųjų bibliotekoje bei tai, kaip jomis pasinaudoti. Interaktyviame stende regos negalią turintys Akių ligų centro lankytojai gali prisijungti prie informacinės sistemos ELVIS ir išbandyti LAB teikiamą virtualios bibliotekos paslaugą.