Penktadienį grįždamas namo iš darbo Geležinio Vilko gatve pajutau tikro pavasario dvelktelėjimą – mane aplenkė britva.
Situacija paprasta. Važiavau pirma eile. Pradėjau lenkti autobusą, tad persirikiavau į antrą. Galinio vaizdo veidrodėlyje manevro metu nemačiau nieko. Nė gyvos dvasios.
Aplenkęs autobusą, kaip ir dera tvarkingam europiečiui, bandžiau rikiuotis atgal į pirmą juostą. Ir ką jūs manote? Man rikiuojantis dešiniau tarp manęs ir autobuso šmurkštelėjo kas? Susikeikiau, nes britva praskriejo labai arti. Man stabdyti ar reaguoti nebuvo laiko.
Susikeikiau, nes britva praskriejo labai arti. Man stabdyti ar reaguoti nebuvo laiko.
Visa mano tolerancija kitiems eismo dalyviams akimirką išgaravo. Kodėl aš turiu važiuoti pagal KET, o kiti gali skraidyti kaip nori? Bet kokiu greičiu. Bet kaip manevruodami. Jeigu britvos greitis mieste 120 km/val, (ir daugiau) o mano – 50 km/ – 80 km/val (toks leistinas šiame ruože), reiškia mūsų reakcijos aštrumas turi skirtis dvigubai. nes motociklininkas-chuliganas (švelniai tariant) važiuoja sportiniu režimu, o aš – kreiseriniu, įprastu.
Tai jeigu Benediktas Vanagas su savo visureigiu ar „Subaru“ mieste važiuotų kaip „Winter ralyje“ ar „Dakare“. Šokinėtų nuo kalnelių, pjautų kampus, spaustų gazą iki dugno tiesiojoje? Ką jūs jam pasakytumėte? Na kad su protu susipyko ir kelia pavojų važiuojantiems pagal KET, be saugos lankų ir šalmų.
Man labai gaila, kad kasmet Lietuvoje žūsta daugybė motociklininkų. Ir labai gaila, kartais net po kelis per dieną. Dažniausia avarijos priežastis – nesaugūs manevrai ir viršytas saugus greitis.
Manau, kad britvos, kaip ir vilkikams, reikėtų įtaisyti ribotuvus. Arba sekimo įrangą. Viršijai greitį – iškart moki šimtines. Neįsirengi greičio sekimo įrangos – negali registruoti britvos. Nes labai retas atvejis, kai greičiu piktnaudžiaujantį britvininką pagauna policija. Labai retas.
Todėl ir plinta anekdotai: „Pagauti nepagausime, nebent susemsime“, „Perki britvą, karstą gauni už dyką“.
